Su kalba, skirta 95-osioms nepriklausomybės metinėms E.Ergma, kreipėsi per iškilmingą valstybinės vėliavos pakėlimo ceremoniją Tompėjos pilies Ilgojo Germano bokšte.
„Ar tai, kad daug estų išvažiavo į užsienį mokytis, dirbti ar tiesiog ieškoti laimės, yra tragedijos ženklas, ar natūralus ir nuspėjamas naudojimasis laisve?“ – retoriškai klausė E.Ergma.
Priminusi, kad Estijos respublika sekmadienį mini 95-ąsias metines, E.Ergma pažymėjo, kad laisvai kelti savo mėlynai juodai baltą vėliavą estai turėjo galimybę du kartus mažiau nei buvo valstybės gimimo dienų.
„Kovą galėsime pasakyti, kad naujas nepriklausomybės laikotarpis tapo ilgesnis už tą, kuris buvo iki didžiojo karo. Mes atsigręžiame atgal ir dėkojame visiems, kurie veikė dėl to, kad Estija taptų laisva valstybe, šalimi, kurioje gyvena laisvi žmonės“, – sakė parlamento pirmininkė.
Parlamento vadovė pridūrė, kad Estijos tauta ir kultūra egzistuos tol, kol žmonių mąstymas bus laisvas, o galimybė rinktis nebus varžoma, „kol turėsime galimybę išvykti ir galimybę sugrįžti“.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, o dauguma tai patvirtins, kad estams, kad ir kur jie būtų, būdingas labai stiprus prisirišimo prie tėvynės jausmas“, – salė E.Ergma.
Kaip bitė visa laiką grįžta į savo avilį, taip ir žmogus gali išvykti ir sugrįžti. Kadangi jo siela „trokšta tėvynės, skrenda į avilį“, pacitavo E.Ergma 19 a. pabaigos estų poeto Juhano Liivo (Juhano Lyvo) eiles.
„Nesvarbu, kur esame, ar mes čia, ar toli nuo namų, mūsų bendra pareiga — saugoti ir ginti šį avilį — mūsų Estiją, mūsų tėvynę“, – pridūrė ji.
1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet – Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia.1918 metų vasario 24 dieną grupė Estijos politikos veikėjų per trumpą laikotarpį, rusams pasitraukus, o vokiečių kariuomenei dar neatėjus, paskelbė nepriklausomą Estijos Respubliką. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija.
1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet – Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia.
Tačiau Narvoje Estijos bolševikai suskubo paskelbti savo marionetinę respubliką ir pasikvietė į kovą su nepriklausomybės šalininkais Raudonąją armiją. Prasidėjo karas su Sovietų Rusija dėl nepriklausomybės, kuris pasibaigė 1920 metų vasario 2 dieną Tartu taikos pasirašymu.
Pagal šią sutartį bolševikinė Rusija visiems laikams atsisakė pretenzijų į savo buvusią koloniją, bet jau po 20 metų – 1940 metais – pažeidė šią sutartį, aneksavusi Estiją drauge su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Lietuva.
Atkurti savo nepriklausomybę Estijai drauge su kaimynėmis prie Baltijos pavyko tik 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Sovietų valdžia išsilaikė beveik 50 metų – daugiau kaip du kartus ilgiau ne pirmasis nepriklausomybės laikotarpis, bet savo valstybės amžių estai skaičiuoja ne nuo 1991-ųjų, o nuo 1918 metų.
