Estų užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pavadino abiejų šalių tuomečių prezidentų pasiektą susitarimą dėl pajėgų išvedimo „reikšmingu diplomatiniu pasiekimu“.
Tokį pareiškimą jis padarė, tęsiantis diplomatiniam ginčui tarp Estijos ir Rusijos dėl planų rugsėjį surengti Maskvoje fejerverką per sovietų Raudonosios armijos įžengimo į Taliną 1944-aisiais metines.
U.Reinsalu liepą pareiškė, kad Talino okupacijos šventimas fejerverku, tarsi tai būtų džiugi proga, yra nepriimtinas, ir pridūrė, jog jubiliejinės iškilmės yra dar ciniškesnės turint omenyje tai, kad 2019-aisiais taip pat minimos 80-osios Molotovo–Ribbentropo pakto metinės.
Iš viso Maskvoje šiais ir kitais metais ketinama surengta 17 fejerverkų minint Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos miestų išvadavimo iš nacistinės Vokietijos okupacijos 75-ąsias metines.
Baltijos šalyse Raudonosios armijos puolimas 1944–1945 metais, per kurį iš regiono buvo išstumtos nacių pajėgos, vertinamas prieštaringai, nes jis žymėjo atnaujintos Sovietų Sąjungos okupacijos pradžią.
Estija atgavo nepriklausomybę 1991 metais, kai Maskva kontroliavo šioje 1,3 mln. gyventojų turinčioje Baltijos šalyje apie 570 karinių objektų ir buvo dislokavusi ten maždaug 35 tūkst. karių. Šios pajėgos visiškai paliko Estiją 1994 metų rugpjūčio 31 dieną.
Maskva buvo aneksavusi Estiją 1940 metais. Neskaitant trumpos nacistinės Vokietijos įvykdytos okupacijos 1941–1944 metais, Estija buvo okupuota Sovietų Sąjungos iki 1991-ųjų. Toks pats likimas ištiko ir kitas Baltijos šalis – Lietuvą ir Latviją.
SSRS žlugo 1991 metų gruodžio mėnesį.
