Taip ji pakomentavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrų pasirašytą memorandumą dėl bendradarbiavimo teikiant Rusijai, kaip SSRS teisių ir pareigų perėmėjai, reikalavimus ryšium su kompensacija už sovietinę okupaciją.
„Patikslinsiu, kad kalbama apie politinį teisingumo ministrų susitarimą, kurio Estijos vyriausybė neaptarinėjo, – sakė M. Kaljurand. – URM ir Estijos Respublikos vyriausybė neplanuoja imtis realių praktinių žingsnių dėl šio pareiškimo“.
Nemato grėsmės iš Rusijos
Estija nemato grėsmės iš Rusijos, bet privalo užtikrinti savo saugumą, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė estų užsienio reikalų ministrė M.Kaljurand.
Paklausta, kodėl, nepaisant garsių Estijos politikų pareiškimų, kad Rusija nekelia grėsmės Estijai, šalis siekia NATO karinio buvimo išplėtimo ir net nuolatinių Aljanso bazių įkūrimo savo teritorijoje, M.Kaljurand atsakė: „Estija – ES (Europos Sąjungos) ir NATO narė, ir mes iš tikrųjų nematome grėsmės savo saugumui“.
„Tuo pačiu tai nereiškia, kad mes neprivalome užtikrinti savo saugumo. Mes gerai bendradarbiaujame su savo sąjungininkais dėl mūsų bendro saugumo ir gynybos užtikrinimo. NATO kariai – tai ir mūsų kariai, ir mums atrodo natūralu toks bendradarbiavimas ir mūsų teritorijoje“, – sakė ministrė.
M.Kaljurand nesutiko su nuomone, kad dėl savo politikos NATO pajėgų dislokavimo klausimu Estija tampa įkaitu „didžiųjų valstybių“ žaidime.
„Kiekviena valstybė turi savus teisėtus interesus, kuriuos reikia ginti. Estija, kaip ir kitos valstybės, privalo ginti savo valstybingumą ir žmonių gerovę“, – sakė ji.
