Sekite 15min Google
Dujotiekį sudaro dvi linijos, besitęsiančios 22 kilometrus, einančios iš Rusijos per pietrytinę Estijos dalį į Latviją, o iš ten per Lietuvą – į Kaliningrado sritį. Ši infrastruktūros atkarpa priklauso Estijos perdavimo sistemos operatorei „Elering“.
Pagal šiuo metu galiojančią sutartį Rusija išlaiko teisę rezervuoti šiuos pajėgumus dujų transportavimui į savo eksklavą tuo atveju, jei sutriktų pagrindinio vamzdyno per Lietuvą arba plaukiojančio Kaliningrado suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla.
Šiuo metu tranzitas šia atsargine atšaka nevyksta, tačiau 2023 metų liepą ir 2024 metų rudenį šiuo maršrutu buvo patiekta apie 0,5 TWh rusiškų dujų. Tai atitinka maždaug 15 proc. metinio Estijos suvartojimo.
Leidinio duomenimis, dar visai neseniai Estijos už šį sektorių atsakingi pareigūnai net neįtarė, kad šalis ir toliau palaiko šį vamzdyną veikiančios būklės. Kadangi uždarymo vožtuvas, leidžiantis užsukti magistralę, yra Latvijos teritorijoje, K. Michalas pavedė energetikos ir klimato ministrui Erkki Keldo pradėti derybas su Ryga šiuo klausimu.
Jeigu partneriai šios iniciatyvos nepalaikys, Estija planuoja uždrausti tranzitą pasitelkusi nacionalines sankcijas.
Koks Lietuvos vaidmuo
2025 metais Rusija ir Lietuva sudarė penkerių metų sutartį dėl dujų tranzito į Kaliningrado sritį, rašo „The Moscow Times“. Skaičiuota, kad 2026 metais transportavimo vertė sieks 30 mln. eurų. Už tokią sumą regionas turėtų gauti 10,5 mln. kubinių metrų dujų per parą.
Be to, eksklavas turi nuo 2019 metų veikiantį jūrinį suskystintų gamtinių dujų terminalą.
