Sekite 15min Google
Iki metų pabaigos Estijos karinė parama Ukrainai sudarys bent 0,28 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.
„Šiandien Ukraina dar kartą mini Nepriklausomybės dieną, kartu gindama savo tautą ir visos Europos saugumą. Estija palaiko Ukrainą nuo pat pirmos dienos. Šių metų indėlis – mažiausiai 0,28 proc. BVP – ir didėjanti Estijos gynybos pramonės produktų dalis mūsų pagalboje įrodo mūsų paramos nuoseklumą. Ukraina gali pasikliauti mumis ir kitais savo sąjungininkais“, – sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).
2023 metais Estijos gynybos ministerija apskaičiavo, kad tam, jog Ukraina laimėtų ir Rusija būtų nugalėta, rėmėjai turėtų kasmet skirti 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai. Todėl Estijos vyriausybė užsibrėžė tikslą kasmet remti Ukrainą bent 0,25 proc. savo BVP. Praėjusiais metais pagalba Ukrainai sudarė 0,35 proc. BVP.
„Ši pagalba neguli sandėliuose, ji pasiekia fronto linijas ir remia Ukrainos savigyną. Kiekviena perduota ginklų sistema, kiekvienas apmokytas karys ir kiekvienas investuotas euras prisidėjo ne tik prie Ukrainos gynybos, bet ir prie Europos saugumo išsaugojimo. Ši visapusiška parama Ukrainai turi būti tęsiama“, – pridūrė gynybos ministras.
Didžiąją dalį Estijos karinės pagalbos sudaro Estijos įmonių gaminiai, pritaikyti Ukrainos kariniams poreikiams. Dalis pagalbos paketo 2026 metams jau pristatyta – Estijos valstybė nupirko dronų ir susijusios įrangos Ukrainai. Apie paramos priemonę 2027 metams bus paskelbta netrukus.
Pagal NATO PURL (prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo) iniciatyvą Ukrainai perkami JAV gynybos pramonės sukurti pajėgumai, o Estija šį procesą parėmė 21 mln. eurų. 2025 metų lapkritį Estija kaip Šiaurės ir Baltijos šalių paketo dalį iniciatyvai skyrė 10 mln. eurų, po to, šių metų vasario 24 dieną, buvo skirtas naujas 11 mln. eurų įnašas.
Estija kartu su Liuksemburgu vadovauja IT koalicijai, kurios tikslas – stiprinti Ukrainos kovinius pajėgumus ir sukurti NATO standartus atitinkančią IRT infrastruktūrą. Ši 18 valstybių koalicija Ukrainai suteikė paramos už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų. Šiais metais Estijos indėlis per IT koaliciją siekia 5,7 mln. eurų.
Nuo plataus masto karo pradžios Estija apmokė daugiau nei 2 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Estija taip pat prisidėjo 2 mln. eurų prie Europos Sąjungos iniciatyvos tiekti milijoną artilerijos sviedinių.
Be karinės pagalbos, Estija yra sudariusi keletą bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimų su Ukraina. Balandžio pabaigoje abiejų šalių gynybos ministrai Kyjive pasirašė ketinimų protokolą skatinti bendradarbiavimą gynybos pramonėje, įskaitant bendrą gamybą.
Be to, šią vasarą NATO viršūnių susitikime Ankaroje ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė vadinamąjį „dronų susitarimą“, kuris peržengia bendradarbiavimo dronų srityje ribas ir sustiprina bendradarbiavimą gynybos pramonėje bei žinių ir technologijų mainus. Susitarimas taip pat įtvirtina bendradarbiavimą IT ir kibernetinėje srityse.
Nuo pat 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, Estija paremė Ukrainą daugiau nei 850 mln. eurų, įgyvendindama įvairias karinės pagalbos iniciatyvas.