Lapkričio 8 dieną Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas U) lankysis Tarptautinio gynybos ir saugumo centro organizuojamame seminare Taline, kur sakys kalbą ir dalyvaus diskusijoje.
Pasak dienraščio, nors su vyriausybės nariais jis nesusitiks, toje pačioje konferencijoje kaip ir svečias dalyvaus Rygikogo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas (Markas Mihkelsonas) ir buvęs užsienio reikalų ministras, opozicinės partijos „Isamaa“ pirmininkas Urmo Reinsalu (Urmas Reinsalus).
„Wu Estijoje lankysis ne respublikos vyriausybės ar užsienio reikalų ministro kvietimu ir dėl vienos Kinijos politikos nesusitiks su jokiais vyriausybės nariais“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vadovas Mihkelis Tammas (Mihkelis Tamas).
Estija dešimtmečius laikosi „vienos Kinijos“ politikos, reiškiančios, jog šalis pripažįsta tik vyriausybę Pekine, ir nors parlamento nariai gali susitikti su oficialiais Taivano ir Tibeto atstovais, ministrai ir prezidentas bent jau viešai vengia tokių susitikimų.
Tarptautiniuose santykiuose vyriausybės nariai laikomi oficialiais valstybės atstovais, tačiau susitikimus su parlamentarais Kinija vertina ne taip rimtai. Vis dėlto po tokių susitikimų Kinijos ambasada yra paskelbusi smerkiančių pareiškimų.
Pasak U. Reinsalu, tokia politika nereiškia, kad Estija neturėtų nuspręsti, su kuo jai tikslinga susitikti ir ką pasikviesti.
„Aš asmeniškai nematyčiau jokių problemų dėl vyriausybinio lygio susitikimų su Taivano užsienio reikalų ministru. Galbūt atėjo laikas Estijai iš naujo įvertinti savo santykius su Taivanu atsižvelgiant į besikeičiančius pasaulinius santykius“, – sakė jis.
U. Reinsalu, kuris prieš pusmetį pasikeitus vyriausybei paliko užsienio reikalų ministro postą, neatmeta galimybės, kad būtų susitikęs su svečiu, jei vis dar eitų savo pareigas.
„Aš tikrai rimtai tai apsvarstyčiau“, – teigė jis.
Buvęs estų diplomatijos vadovas pridūrė, kad Estijai atėjo laikas užmegzti glaudesnius ekonominius santykius su Taivanu.
„Estija yra viena iš nedaugelio Šiaurės ir Baltijos šalių, kuriose nėra Taivano ekonominės atstovybės“, – kalbėjo jis.
Estijos ir Kinijos santykiai įgavo naują dinamiką po to, kai praėjusį mėnesį buvo padaryta žala Baltijos jūros dugnu nutiestam dujotiekiui „Balticconnector“ ir ryšių kabeliams. Estijos generalinė prokuratūra, bendradarbiaudama su Kinijos valdžios institucijomis, nori ištirti su Honkongo vėliava plaukiojančio laivo „Newnew Polar Bear“, kuris, tikėtina, yra susijęs su padaryta žala, veiklą.
„Postimees“ domėjosi, ar Taivano užsienio reikalų ministro vizitas į Estiją gali turėti įtakos Kinijos norui bendradarbiauti su Estijos tyrėjais. U. Reinsalu atsakė, kad šių dviejų klausimų nereikėtų sieti.
„Jei kinai suteiks mums informacijos, manau, kad tai bus daroma remiantis tarptautine jūrų teise“, – teigė jis.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) taip pat pareiškė nuomonę, kad Taivano ministro vizitas neturėtų turėti įtakos tyrimui.
„Nemanau, kad tai kaip nors paveiks mūsų bendravimą su Kinija, – sakė ji. – Estija jau dešimtmečius laikosi vienos Kinijos politikos ir ministrai nėra susitikę su oficialiais Taivano ar Tibeto atstovais.“
