Saugumo tarnyba pirmadienį paskelbs savo metinį leidinį. Jame pateikiama Estijos saugumo aplinkos apžvalga, išskiriant pagrindines praėjusių metų grėsmes, tendencijas ir pokyčius.
„Kadangi Rusijos žvalgybos tarnybos negali veikti Estijos teritorijoje, jos ieško kitų galimybių. Jos ieško vadinamųjų lengvesnių agentų, kurie jų vardu vykdytų tam tikras užduotis. Tačiau šie rekordiniai metai rodo, kad jiems nesiseka. Mūsų pareigūnai yra labai kompetentingi ir gana greitai juos sugauna, todėl nėra jokio pagrindo nerimauti“, – sakė M. Tuul.
Ji paaiškino, kad socialiniai tinklai, kaip įrankis ar kanalas, pakeitė verbavimo metodus.
„Socialiniuose tinkluose bandoma rasti vienkartinių agentų, kurie vykdytų vandalizmo aktus, pavyzdžiui, niokotų ar bjaurotų Mėlynųjų kalvų (Estijos šiaurės rytuose, kur 1944-aisiais vyko Tanenbergo linijos mūšis) memorialus ar darytų kitus dalykus“, – sakė ji.
KAPO atstovė teigė, kad lankymasis Rusijoje kelia didelę riziką, nes pasienyje dirba operatyvininkai, kurie ten sudarinėja žmonių apibūdinimus, juos tikrina ir gali bandyti užverbuoti jau pasienio kontrolės punktuose.
Pasak M. Tuul, Estija įdėjo daug pastangų, kad pažabotų žalingą Rusijos įtaką, ir uždarė keletą propagandos kanalų, pavyzdžiui, „Baltnews“ ir „Sputnik“. Dėl to Rusijos įtakos operacijos labiau persikėlė į socialinius tinklus.
„Būtent čia bandoma kurti klaidingus naratyvus, kaip matėme pernai. Pavyzdžiui, grasinimus susprogdinti mokyklas ar tariamą išpuolį prieš Narvą. Estijoje tam nėra visiškai jokio realaus palaikymo ar sekėjų. Jie gali bandyti, bet tam nėra jokio pagrindo ar realaus turinio“, – sakė M. Tuul.
