Harjumos apskrities teismas pripažino 57 metų T.Koutsą kaltu palaikius priešiškus Estijai ryšius, taip pat dalyvavus prieš Estiją nukreiptoje žvalgybinėje veikloje.
Teismas jam skyrė trejų metų realaus laisvės atėmimo bausmę.
Teismas iš Talino technikos universiteto mokslo darbuotojo T.Koutso konfiskavo 17 tūkst. eurų, pripažinęs juos nusikalstamu būdu gautomis pajamomis.
Prokurorė Inna Ombler naujienų agentūrai BNS sakė, kad Kinijos žvalgybą domina žmonės, turintys informacijos, susijusios su Estijos, Europos Sąjungos, taip pat Estijos partnerių saugumu.
„Kadangi teismo procesas dėl virtinės priežasčių neviešas,.. prokuratūra šiuo metu negali pranešti, kokią konkrečiai informaciją Tarmo Koutsas perdavė kinų žvalgybai, vykdydamas nusikalstamą antivalstybinę veiklą“, – sakė ji.
Estijos saugumo policija T.Koutsą sulaikė pernai rugsėjo 9 dieną.
2006–2014 metais T.Koutsas buvo Gynybos ministerijos mokslo tarybos narys, o 2006–2012 metais priklausė NATO Povandeninių tyrimų centro mokslo tarybai.
Valstybės laikraštyje „Riigiteataja“ paskelbtas sprendimas rodo, kad T.Koutsas buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir „priklausymo nekonstitucinėms organizacijoms, įkurtoms vykdyti prieš Estijos Respubliką nukreiptą veiklą“.
Estijos vidaus saugumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aleksanderas Tootsas leidiniui „The Daily Beast“ ir estų naujienų portalui „Delfi“ sakė, kad T.Koutsą 2018-aisiais užverbavo kinų žvalgybininkai, prisidengę vienu strateginių studijų centru, bet jis iki savo arešto rugsėjį neatskleidė jokių valstybinių ar NATO paslapčių.
„Jo motyvas buvo tradicinės žmogiškosios silpnybės, tokios kaip pinigai ir pripažinimo poreikis“, – sakė A.Tootsas.
Su T.Koutsu buvo sulaikytas dar vienas žmogus, bet nuosprendis jam dar nepaskelbtas.
Praėjusį mėnesį paskelbtoje metinėje ataskaitoje Estijos užsienio žvalgybos tarnyba pavadino Kiniją augančia grėsme ir įspėjo dėl jos veiklos per strateginių studijų centrus. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į okeanografiją, kaip vieną sričių, kuriose Kinija nori tapti pasauline lydere.
Tarnybos vadovas Mikkas Marranas ataskaitoje nurodė, kad Kinijos „veikla kasmet iškelia naujų saugumo klausimų“.
1,3 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos ir NATO narė Estija tradiciškai labiau rūpinasi dėl savo didžiulės kaimynės Rusijos.
