„Esame laisvi. Gyvename laisvoje šalyje, kurią patys sukūrėme. Nuo pat pradžių. Esame laisvi daryti tai, kas teikia mums džiaugsmą ir pasitenkinimą. Mes turime teisę, nepajudinamą teisę elgtis vadovaujantis savo sąžine. Turime teisę išvykti ir grįžti, vadovaudamiesi savo valia. Galime išvykti iš namų, mums dėl to nereikia priimti galutinio sprendimo, nes atvira Estija – tai mūsų bendri namai. Turime teisę pasirinkti, kuo norime būti. Mes galime būti rūpestingi ir geri, nes niekas to nedraudžia. Turime teisę į didelę širdį. Tą laisvę, kaip prezidentas, pažadu ginti“, – sakė T.H.Ilvesas.
Prezidentas taip pat žadėjo ginti teisinę valstybę, saugumą ir ilgalaikius Estijos interesus, taip pat pasisakyti prieš populizmą.
T.H.Ilvesas paaiškino, kad valstybės „stuburas“ yra pilietinė valstybė, kuri žmonėms suteikia galimybę būti nepriklausomiems ir gina nuo valstybės ar vietos savivaldybės įkyraus kišimosi.
Estija, įvertinusi savo dydį, turi suprasti, ką valstybei būtų tikslinga daryti, „ir neverta daryti kai kurių dalykų tik todėl, kad juos daro didesnės šalys“, – savo kalboje sakė Estijos prezidentas.
Pasak T.H.Ilveso, ne visada protinga išlaidas vienoje ar kitoje srityje Estijoje lyginti su ES vidurkiu.
„Kartais turime tai ar kitai sričiai skirti daugiau. Nes mūsų nedaug, nes Estija maža. Tuo tarpu kitoje sferoje turėtume būti taupesni. Negi turėtume kartoti stambių valstybių armijos struktūrą, susidedančią iš karinių oro pajėgų, karinių jūrų pajėgų ir sausumos pajėgų, taip pat karjeros struktūrą? Ar atitinka mūsų užsienio ambasadų dabartinė struktūra tikrus mūsų poreikius, o gal reikalinga reorganizacija? Viliuosi, kad URM artimiausiu metu į tai atsakys“, – pažymėjo valstybės vadovas.
T.H.Ilvesas paaiškino, kad Estija negali sau leisti viską aklai kopijuoti. „Neužmirškime, kad mums sėkmę atnešdavo originalūs, išradingi ir dažnai net neįprasti projektai“, – pažymėjo prezidentas.
Pasak prezidento, Estija keliais, geležinkeliais ir energetiniais mazgais ir toliau tebėra Europos pakraštys, ir investicijos į infrastruktūrą yra viena šalies prioritetinių krypčių.
Labai svarbu pagalvoti apie išsilavinimo kokybę, paklausti savęs, ar valstybė elgiasi su savo vaikais ir tauta atsakingai, galvodama, kad kiekviename valsčiuje turi būti gimnazija.
