Komentuodamas interviu agentūrai „Interfax“ neseniai paskelbtus Švedijos ir Suomijos karinių analitikų pranešimus apie galimą Rusijos karinę grėsmę Baltijos ir Šiaurės šalims jis pažymėjo: „Jeigu tokių nuogąstavimų yra, Rusija galėtų juos kaip nors paaiškinti. Bet iš tikrųjų Rusijos ginkluotųjų pajėgų Leningrado srityje ir Rusijos šiaurės vakaruose padaugėjo, palyginti su tuo, kas buvo prieš kelerius metus. Skaičiai rodo, kad jų padaugėjo gerokai. Tai kelia susirūpinimą analitikams.“
„Svarbu, kad Rusija pati ramiai paaiškintų tą tendenciją, kodėl didėja kariuomenė, ir kokie to tikslai. Bendradarbiavimas Europoje turi būti grindžiamas pasitikėjimu, jis gali būti plėtojamas tik tada, kai kitos šalies žingsniai aiškūs ir skaidrūs“, – pabrėžė Estijos URM vadovas.
„Iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, kam netoli partnerių NATO ir Europos Sąjungoje sienų reikia didinti pajėgas. Tad paaiškinti būtina“, – pažymėjo jis.
Drauge ministras atmetė spėliojimą, kad Estijos išlaidų gynybai didinimas – atsakas į Maskvos žingsnius.
„Ne, čia tokių sąsajų nėra. Išlaidos gynybai Estijos valstybės biudžete didinamos todėl, kad tai buvo principinis sprendimas, priimtas prieš kelerius metus, kai mes įsipareigojome jas padidinti iki suderinto su NATO 2 proc. BVP lygio“, – sakė ministras.
„Mes ėjome šia linkme žingsnis po žingsnio, metai po metų, nuolat stengdamiesi pasiekti trokštamus 2 proc., ir pagaliau mes šį lygį pasiekiame. Tai susiję su ilgalaikiu įsipareigojimu, kurį prisiėmėme stodami į NATO“, – paaiškino jis.
