„Realybė yra tokia, kad dauguma užsienyje gyvenančių Estijos piliečių turi dvigubą pilietybę“, – sakė užsienio reikalų ministras Urmas Paetas.
Pasak jo, tokia padėtis prieštarauja įstatymui, kuris numato tik vienos šalies pilietybės galimybę.
„Nematau priežasčių, dėl kurių Estija turėtų laikyti užsienyje gyvenančius savo piliečius nuolatiniame strese ir raginti juos atsisakyti vienos iš pilietybių“, – sakė ministras.
Dvigubą pilietybę galėtų turėti tik šalyje gimę Estijos piliečiai ir jų palikuonys, pabrėžė ministras ir paaiškino, kad pakeitimas pirmiausia būtų taikomas per Antrąjį pasaulinį karą iš šalies pabėgusiems estams, kurie dabar gyvena JAV, Kanadoje, Švedijoje, Australijoje ir kitose šalyse.
Tačiau dvigubos pilietybės suteikimas būtų neįmanomas asmenims, kurie Estijos piliečiais tapo natūralizacijos būdu, nes kitos pilietybės atsisakymas buvo viena iš natūralizacijos sąlygų, sakė U.Paetas.
Po Estijos nepriklausomybės atkūrimo natūralizacijos būdu Estijos pilietybė buvo suteikta 20 procentų iš 1,3 mln. šalies gyventojų.
Daugiausiai tai buvo rusakalbiai buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai. Iki šiol Estijos pilietybės neturi maždaug 7 proc. jos gyventojų ir dar 7 proc. turi Rusijos pilietybę.
