Estijos mokslų akademijos laiške prezidentui ir ministrui pirmininkui siūloma sudaryti valstybės finansuojamą specialistų komisiją, kuri nuodugniai įvertintų šio dujotiekio poveikį aplinkai.
Reikia išsiaiškinti pavojingus Estijai dujotiekio projekto aspektus ir trūkumus, kad, kai reikės, būtų galima pateikti pagrįstus argumentus, kodėl būtina atšaukti arba sustabdyti dujotiekio tiesimą.
Laiške sakoma, kad, ekspertų nuomone, dujotiekio tiesimas prie pat Estijos teritorijos yra jai itin rimta ekologijos problema, ko gera, didžiausia per pastaruosius dešimtmečius.
Ivaro Puuro, Estijos MA gamtosaugos komisijos nario, nuomone, dioksinų ir metilo gyvsidabris, kurių gali išsiskirti tiesiant dujotiekį, gali sukelti naują žuvų apsinuodijimo nuodingosiomis medžiagomis bangą. Dėl to gali galutinai sužlugti Estijos žuvų ūkio eksportas ir smarkiai sumažėti maistų tinkamų žuvų Baltijos jūroje.
Nuodų koncentracija žindančių moterų piene padidėja daugiau kaip 50 kartų ir daro poveikį vaiko augimui. Pavyzdžiui, Suomijoje nustatyta daug dantų augimo anomalijų. Esant tam tikrai dioksino koncentracijai, gali būti kaulų sistemos išsivystymo sutrikimų.
Dujotiekio „Nord Stream“ padarinių aplinkai ataskaitoje dioksino poveikis iš viso nenagrinėjamas, nors į šią temą daug kartų mokslininkai mėgino atkreipti dėmesį.
Tarmo Siimere, Tartu technikos universiteto vyresnysis mokslinis darbuotojas, pažymi, kad Estiją supanti jūra yra dalis šalies nacionalinio turto.
Pasak jo, Suomijos įlankos srovių struktūra tokia, kad kenksmingos medžiagos, patekusios į vandenį jos centre ar prie Suomijos krantų, vėliau atsiduria Estijos pakrantės vandenyse. Bet koks žmogaus įsikišimas turi įtakos žuvies atsargoms, žuvyse esančių nuodingų medžiagų kiekiui, ruonių ir paukščių sveikatai ir pakrantės švarai.
„Jeigu bus nutiestas dujotiekis toks, kaip dabar planuojama, Baltijos jūra gali žūti per maždaug 300 metų“, – mano T.Siimere.
Savo ruožtu akademikas Endelis Lippmaa pažymi, poveikio aplinkai ataskaitoje nenagrinėjamos nuodingosios medžiagos, kurios sklinda iš likusių po karų ginklų. Faktiškai šios vietos kur kas pavojingesnės nei dokumente nurodytos teorinės prielaidos, ir todėl jo negalima laikyti rimtu.
Ten, kur eis dujotiekis, dar nesurinkti koviniai užtaisai, juos ketinama susprogdinti ten, kur jie yra. Bėda ta, kad jūros dugne yra 350 tūkst. tonų nuodingųjų cheminių medžiagų. Jeigu jos sprogs, žuvys bus netinkamos maistui, ir bus sunaikinta pagrindinė Baltijos jūros augalijos ir gyvūnijos dalis.
Estijos valstybė mano, jog dujotiekio tiesimas toks pavojingas, kad negali jo leisti. Maža to, ketinama užblokuoti dujotiekio tiesimo zoną karo laivais, taip pat jėga atimti dalį mūsų teritorinių vandenų ir uždrausti Estijos laivams įplauti į šią zoną. Estija su tuo neturi sutikti.
Rusijos ir Vokietijos bendrovė „Nord Stream“, ketinanti nutiesti dujotiekį Baltijos jūra, pirmadienį pateikė projekto įgyvendinimo padarinių aplinkai ataskaitą.
Šis dokumentas sukėlė mokslininkų susirūpinimą, nes jame neatsižvelgiama į jūroje nuo karo laikų likusias nuodingąsias medžiagas, kovinius užtaisus ir dioksinus.
