„Dabar įdomu pamatyti, kiek balsų gaus Siimas Kallas. Nes, plėtojant šią temą, galima daryti prielaidą, kad Siimą Kallą remiančių balsų kiekis bus dar mažesnis“, – sakė Tartu universiteto politologas Reinas Toomla.
R.Toomla turėjo omenyje tą aplinkybę, kad socialdemokratas Eiki Nestoras pirmadienį per pirmą ratą prarado penkis iš jam žadėtų balsų, dėl tų Reformų partijos narių, kurie nepritarė abiejų partijų susitarimui pirmame rate atiduoti savo balsą už E.Nestorą, o antrame ir trečiame turuose – už Reformų partijos narį S.Kallą – ekspremjerą ir buvusį Europos Komisijos vicepirmininką.
„Mes juk žinome, kad Reformų partija visai nebuvo vieninga dėl savo kandidatų į prezidentus. Ta aplinkybė, kad nuolat keitėsi kandidatūros, tai vieno, tai kito naudai, tikriausiai sukėlė Reformų partijoje vidaus įtampą.
Ir toks Reformų partijos vidaus priešinimasis Siimui Kallui buvo įžvelgiamas. Aš manau, kad tai galiausiai turbūt ir pasireiškė pirmadienį tų penkių deputatų elgesiu. Matyt, tai buvo žmonės, kuriems tas susitarimas nepatiko“, – paaiškino R.Toomla.
Pirmas Estijos prezidento rinkimų ratas parlamente, kuris įvyko pirmadienį, kaip ir prognozuota, baigėsi be rezultatų.
Pirmas Estijos prezidento rinkimų ratas parlamente, kuris įvyko pirmadienį, kaip ir prognozuota, baigėsi be rezultatų.
Tai, kad trūkstamų balsų E.Nestorui nedavė Reformų partijos nariai, yra įsitikinęs ir sociologas Juhanas Kivirähkas.
„Tikriausiai tai buvo balsai tų, kurie nepalaiko Nestoro ir Kallo tandemo, na iš kur jiems atsirasti, jeigu ne iš Reformų partijos“, – sakė jis.
Jo nuomone, antro rato rezultatai yra svarbūs ir S.Kallui asmeniškai, ir visai Reformų partijai, nes du kandidatai, antrajame rate gavę daugiausiai balsų, pateks į trečią ratą, o jei nė vienas iš jų ir tada nesurinks 68 balsų, rinkimai automatiškai persikels į Rinkimų kolegiją.
„Automatiškas persikėlimas iš Rygikogaus (parlamento) problema yra tik Kallui, kuris pereina automatiškai, ir, jeigu kandidate dar bus iškelta Marina Kaljurand, tai du Reformų partijos kandidatai taps varžovais ir „suvalgys“ vienas kito balsus.
Kitų kandidatų atžvilgiu ši sėkmė Rygikoguje neturi ypatingos reikšmės“, – pabrėžė J.Kivirähkas.
Populiari liberalų užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand, kurią remia kai kurie įtakingi Reformų partijos nariai, žadėjo būtinai balotiruotis antrame po parlamento rinkimų etape – Rinkikų kolegijoje – ir paragino S.Kallą jau jos naudai atsisakyti kovos kolegijoje.
Vienas kandidatas pasikeitė
Estijos įstatymų leidėjai iškėlė būtent S.Kallą, Allarą Jõksą ir Mailis Reps kandidatais varžytis antrajame prezidento rinkimų ture, kuris parlamente bus surengtas antradienį vidurdienį.
Prašymą registruoti kandidatu buvusį Europos Komisijos vicepirmininką S.Kallą pasirašė 44 parlamentarai, didžiausios opozicinės Centro partijos pirmininko pavaduotoją ir buvusią švietimo ministrę M.Reps – 26 deputatai, buvusį teisės kanclerį A.Jõksą – 21 deputatas.
67 metų S.Kallą parėmė 15 socialdemokratų frakcijos deputatų ir 29 Reformų partijos įstatymų leidėjai, 51 metų A.Jõksą – 14 deputatų, atstovaujančių „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungai (IRL) bei septyni Laivės partijos deputatai, o 41 metų M.Reps – 26 Centro partijos deputatai.
Pirmajame balsavimo ture dalyvavo ne S.Kallas, o socialdemokratas parlamento pirmininkas E.Nestoras.
Nė vienas iš kandidatų nesurinko pergalei būtinų 68 įstatymų leidėjų balsų. E.Nestoras gavo 40 balsų, M.Reps – 26, A.Jõksas – 25 balsus.
Kad kandidatas būtų užregistruotas, jį turi palaikyti ne mažiau negu penktadalis parlamento narių – bent 21 deputatas.
Rinkikų kolegijoje rinkimai vyksta dviem turais, ir laimėtoju tampa kandidatas, užsitikrinęs paprastą balsų daugumą.
Jeigu prezidentas vėl nebus išrinktas, tą pačią dieną 16 valandą įvyks trečiasis balsavimas, kuriame dalyvaus du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų per antrą balsavimą.
Jei ir per tą ratą nebus išrinktas dvi kadencijas dirbusio liberalo Toomo Hendriko Ilveso įpėdinis, parlamento pirmininkas ne vėliau kaip kitą dieną sušauks Rinkikų kolegiją, kurią sudarys 101 parlamento narys ir 234 savivaldybių tarybų atstovai.
Rinkikų kolegijoje rinkimai vyksta dviem turais, ir laimėtoju tampa kandidatas, užsitikrinęs paprastą balsų daugumą.
Pirminiais duomenimis, balsavimas Rinkikų kolegijoje galėtų įvykti rugsėjo 24 dieną.
