Nuo 1990-ųjų kovo 11-osios, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą, praėjo jau 27 metai.
Įvykiai Vilniuje ir visoje tuometėje sovietinėje erdvėje, kur jau buvo prasidėjęs Sovietų Sąjungos sugriuvimo procesas, žinoma, labai domino Vakarus.
Žinia apie lietuvių skelbiamą nepriklausomybę tų metų kovo 12 dieną – iš esmės vos kelios valandos po akto priėmimo – pasirodė įtakingiausio JAV dienraščio „The New York Times“ pirmajame puslapyje.
Dienraštis jau kuris laikas tinklalapio prenumeratoriams yra atvėręs absoliučiai visą leidinio publikacijų archyvą. 15min siūlo susipažinti su B.Kellerio reportažu iš Lietuvos – tekstas, vietomis ne visai tikslus, paliekame tokį, koks jis buvo paskelbtas beveik prieš tris dešimtmečius.
***
VILNIUS, Lietuva, kovo 11 d. Lietuva šiąnakt pasiskelbė suverenia šalimi, teisiškai atsiskiriančia nuo Sovietų Sąjungos, ir įvardijo nekomunistinės vyriausybės lyderius, kurie derėsis dėl ateities santykių su Maskva.
Lietuvos parlamentas 124-0, 9 deputatams susilaikius ar nedalyvavus posėdyje, balsavo už nepriklausomybės, kurią prieš 50 metų nutraukė sovietų aneksija, atkūrimą.
Lietuvos komunistų partija, kuri laimėjo tik mažumą vietų praėjusio mėnesio parlamento rinkimuose, per balsavimą ir dainų bei džiaugsmo protrūkį po jo prisijungė prie nekomunistinės daugumos.
George'o W.H.Busho administracija paragino Sovietų Sąjungą gerbti lietuvių veiksmus, tačiau nepaskelbė naujai paskelbtos vyriausybės Vilniuje pripažinimo.
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė“, – rašoma akte.
Kol kas nėra aišku, kokios bus Lietuvos veiksmų pasekmės. Pasak Lietuvos lyderių, sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas išreiškė norą derėtis dėl nepriklausomybės sąlygų. Tačiau oficialios reakcijos nei iš M.Gorbačiovo, nei iš sovietų vyriausybės nėra.
Sovietinė naujienų agentūra „Tass“ paskelbė trumpą pranešimą apie įvykius Lietuvoje. Panašios buvo ir žinios nacionalinėje televizijoje.
George'o W.H.Busho administracija paragino Sovietų Sąjungą gerbti lietuvių veiksmus, tačiau nepaskelbė naujai paskelbtos vyriausybės Vilniuje pripažinimo.
Pareigūnai vietoj to pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos niekada nepripažino sovietų valdžios Baltijos respublikose, paragino vengti smurto ir pabrėžė, kad lietuviai gaus, ko nori, tik kalbėdamiesi su Maskva, o ne vienašališkais veiksmais.
Prie parlamento pastato susirinko šimtai lietuvių, jie dainavo tautines dainas ir skandavo šūkius apie nepriklausomybę. Tuo metu deputatai pakeitė šalies pavadinimą iš Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos į tiesiog Lietuvos Respubliką, o kūjį ir pjautuvą išmainė į Vytį.
Žmonės minioje nuo parlamento pastato nulupo sovietinius ženklus, kitiems garsiai plojant.
Laukia sunkių derybų
Tačiau vieningo fronto šešėlyje daug deputatų ir paprastų žmonių reiškė didelį susirūpinimą dėl būsimos Maskvos reakcijos į tokį precedento neturintį Sąjungos vienybės sulaužymą. Daugiausia kalbama apie galimą ekonominį kerštą – kad ims stigti degalų, išaugs nedarbas.
Už V.Landsbergio kandidatūrą balsavo 91 deputatas, o už Lietuvos komunistų partijos lyderį Algirdą Brazauską – 38.
Dar kiti įstatymų leidėjai baiminosi, kad dramatiški veiksmai susilpnins prezidentą M.Gorbačiovą, kuris kol kas netrukdė Lietuvos žygiui laisvės link.
Prieš tai parlamentas naujuoju Lietuvos prezidentu išrinko Vytautą Landsbergį, švelnaus balso muzikos profesorių – jis Sąjūdį, nepriklausomybės judėjimą, iš eklektiško disidentų sambūrio užaugino iki daugumos parlamente.
Už V.Landsbergio kandidatūrą balsavo 91 deputatas, o už Lietuvos komunistų partijos lyderį Algirdą Brazauską – 38.
A.Brazausko populiarumas smarkiai šoktelėjo į viršų, kai jo partija gruodį atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, tačiau komunistai vis tiek siejami su okupacijos dešimtmečiais.
V.Landsbergis paragino 3,7 mln. respublikos gyventojų laikytis ramiai ir vieningai – dabar laukia įtemptų derybų su Maskva, kurią norima įtikinti, kad Lietuvą reikėtų laikyti draugiška kaimyne, periodas.
Pirmadienį parlamentas spręs dėl kreipimosi į M.Gorbačiovą ir prašymo išvesti daugiau nei 30 tūkst. sovietų karių iš Lietuvos, taip pat – dėl greito sovietinėje kariuomenėje tarnaujančių lietuvių repatrijavimo.
„Negalime ignoruoti savo kaimynų interesų, ypač – kaimynų Rytuose, – teigė V.Landsbergis. – Tačiau mes neprašysime leidimo žengti vienokį ar kitokį žingsnį.“
Komunistai taktiškai atsitraukė
A.Brazauskas pagal išsilavinimą yra ekonomistas, be to, jo rėmėjai teigė, kad Lietuvai būtų naudinga, jei prie derybų stalo sėdėtų komunistų lyderis. Tačiau V.Landsbergio pergalė reiškia, kad lietuviai deda tašką 50 metų periode, kurį laiko okupacija.
Kaimyninės Baltijos šalys Latvija ir Estija taip pat juda atsiskyrimo nuo SSRS link.
„Tai užkrės ir kitas respublikas, – sakė A.Brazauskas, kuris pritarė nepriklausomybės atkūrimo aktui, bet anksčiau ragino neskubėti su atsiskyrimu. – Galbūt jos paseks mūsų pavyzdžiu. Bet tokia didelė valstybė kaip Sovietų Sąjunga lengvai nesugrius.“
Kai kurie Komunistų partijos pareigūnai nusprendė laikytis nuošaliau nuo vyriausybės ir leisti Sąjūdžiui prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus.
Nors komunistai čia balsavo už nepriklausomybę, A.Brazauskas atsisakė pasiūlymo užimti viceprezidento pareigas. Kiti partijos nariai irgi teigė, kad jų nedomina aukšti postai naujojoje vyriausybėje.
V.Landsbergis paskyrė tris pavaduotojus – vieną komunistą ir du, kurie paliko partiją. Premjere paskirta rinkos ekonomikos specialistė Kazimiera Prunskienė, kuri paskelbė planuojanti palikti partiją.
Komunistų partijos ideologas Justas Vincas Paleckis (straipsnyje jis vadinamas Ustu J. Paleckiu, – red.) teigė, jog komunistai jau įsitikino, kad Sąjūdis nenori lygiau dalintis valdžia. Kai kurie partijos pareigūnai nusprendė laikytis nuošaliau nuo vyriausybės ir leisti Sąjūdžiui prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus.
Koridoriuose už posėdžių salės tiek A.Brazausko komunistai, sudarantys trečdalį deputatų, tiek kai kurie kiti politikai garsiai svarstė, ar buvo protinga taip greitai paskelbti nepriklausomybę.
„Greičiausiai maždaug trečdalis deputatų mano, kad taip lėkti yra beprotiška, – teigė Sąjūdį palaikantis žurnalistas. – Tačiau bet kuris išdrįstantis prabilti išvadinamas išdaviku.“
Perspėjimai iš Maskvos
Oficialios Kremliaus reakcijos nėra, bet parlamentinės opozicijos Maskvoje nariai jau pasveikino lietuvius, o žmogaus teisių gynėjas ir buvęs politinis kalinys Sergejus Kovaliovas specialiai atvyko į Vilnių.
„Daug rusų sakys: „Mes išlaisvinome jus, mes išvystėme jūsų pramonę, – teigė S.Kovaliovas. – Bet niekas nepasakys, kad mes pusę lietuvių tautos ištrėmėme į Sibirą.“
Pastarosiomis dienomis M.Gorbačiovas ir kiti pareigūnai kalbėjo, kad Maskva iš Lietuvos, jei ši atsiskirs, reikalaus milijardų rublių. Keliama ir abejonių dėl Lietuvos ribų bei teisės į uostą prie Baltijos jūros – Klaipėdą, taip pat vadinamą Mėmeliu.
M.Gorbačiovas vis kalba, kad respublikos praradimas Maskvai yra saugumo grėsmė. Jis žada ginti respublikos etnines mažumas, sudarančias 20 proc. visų gyventojų.
Spaudimo ženklų jau yra – sovietų vyriausybės kontroliuojami bankai įšaldė lietuviškų taupomųjų bankų aktyvus, tad pradėta svarstyti apie galimą ekonominę blokadą. Metinė prekyba tarp Lietuvos ir kitų sovietinių respublikų vertinama 24 mlrd. JAV dolerių.
Keliama ir abejonių dėl Lietuvos ribų bei teisės į uostą prie Baltijos jūros – Klaipėdą
Lietuvoje bijoma ir to, kad Maskva gali uždaryti savo valdomas gamyklas. Esą pusė milijono rusų darbininkų neteks darbo ir šalyje atsiras didelė etninė įtampa.
„Aš bijau, kad jei mes nesuprasime progresyvių jėgų Maskvoje, joms sukelsime pavojų. Pavojus kils ir mums. Jei M.Gorbačiovas pralaimės, mūsų deklaracija turės moralinę prasmę, bet...“ – kalbėjo J.V.Paleckis.
V.Landsbergis atsakė: „Lietuvos žmonės nėra naivūs. Net prisiklausę dažnų perspėjimų apie būsimus sunkumus, jie vis tiek balsavo už Sąjūdį. Mes tai laikome savotišku referendumu.“
Jis pridūrė, kad Vilnius tikisi greito pripažinimo iš Vakarų, įskaitant JAV.
Balsavimas dėl nepriklausomybės atkūrimo akto buvo beveik dvejus metus trukusios kampanijos kulminacija. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įkurta 1988 metų birželį. Prieš metus šis aljansas įrodė stiprybę laimėdamas daugelį vietų naujajame parlamente.
V.Landsbergis ir keli kiti deputatai tvirtino, kad daugiau balso teisėmis nebedalyvaus posėdžiuose Maskvoje, nors teigė ten galintys vykti derybų dėl sklandaus Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos.
