Po dvejų metų ekonomikos nuosmukio ir masinio bankų žlugimo euro zona Naujuosius pasitiko paskendusi skolose. Įspėjusi, kad šiais metais net pusės iš 16 euro zonos narių viešieji finansai gali tapti netvarūs, Europos Komisija prisakė euro zonos valstybėms susitvarkyti viešojo sektoriaus skolas ir deficitus taip, kad nesustabdytų lėto bei nestabilaus ekonomikos atsigavimo.
Net ir didžiausi optimistai pripažįsta, kad šiais metais ekonomikos kelias bus duobėtas. Reitingų perspektyvas sudarančios agentūros bus pasiryžusios bet kurią akimirką sumažinti reitingus, o obligacijų rinka reaguos į kiekvieną Europos vyriausybių krustelėjimą. Graikija ir Ispanija jau patyrė, ką reiškia reitingų sumažinimas. Panašus Damoklo kardas kybo ir virš Airijos bei Portugalijos.
Gruodį paskelbtoje ataskaitoje tarptautinė agentūra „Fitch Ratings“ įspėjo euro zonai nepriklausančią Jungtinę Karalystę ir euro zonos nares Portugaliją bei Ispaniją, kad jų reitingai gali būti sumažinti. Per ateinančius metus jos privalo sudaryti patikimesnes fiskalinio konsolidavimo programas.
Jaunai valiutų sąjungai šis finansinio patikimumo išbandymas yra pirmas rimtas iššūkis. Pernai euras pamažu smuko, o bankų akcijos krito baiminantis, kad vyriausybinės obligacijos gali staiga prarasti vertę. Į euro zoną krizė atslinko 2008 metų viduryje ir sutrikdė ramią biudžeto įplaukų tėkmę. Milijardai, skirti ekonomikai stimuliuoti bei bankams pagelbėti, atrodo, išsunkė vyriausybių finansus. Ekonomistai nerimauja, kad atsigauti gali būti labai sunku, jei procesas užtruks iki kelerių metų.
Investuotojams nerimą kelia ir tai, kad Europą gali ištikti antrasis nuosmukis, jei vyriausybės nesugebės laiku konsoliduoti biudžetų. Jeigu vyriausybės veiks per lėtai, rizika didės, kartu su ja ir grėsmė prarasti pozicijas reitinguose.
16 euro zonos narių biudžeto deficitas pernai siekė 6,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar 2008 metais jis buvo vos 2 proc. BVP, tačiau šiemet padėtis tik blogės. Prognozuojama, kad biudžeto deficitas išaugs iki 10 proc. BVP. Europos centrinio banko prezidentas Jeanas Claude'as Trichet nerimauja, kad nevaržomai skolinantis euro zonos valstybėms bankas prarado gebėjimą valdyti infliaciją.
Banko analitikai pripažįsta, jog Graikijai ir Ispanijai teks kuo anksčiau sumažinti savo deficitą ir skolas. Europos Sąjungos (ES) ekonomistai taip pat prognozuoja, kad didieji ES ekonomikos rykliai Vokietija ir Prancūzija, siekdamos pagyvinti savo ekonomiką, tik didins išlaidas. Skaičiuojama, kad Prancūzijos skola išaugs iki 8 proc. BVP. Didžiausias šių šalių rūpestis išlieka vis dar augantis nedarbas, vėliausiai į ekonomikos krizę reaguojantis veiksnys.
Prieš 10 metų įvedant eurą, skeptikai įspėjo dėl galimų finansinės integracijos be politinės integracijos padarinių. Tuomet jie sakė, kad tokia valiutų sąjunga krizės metu sukels tikras peštynes tarp vyriausybių, kovojančių už joms palankesnius finansinius instrumentus. Būtent šie metai turėtų parodyti, ar euro skeptikai buvo teisūs.
Metų pradžioje didžiausias dėmesys teks Graikijai, kurios biudžeto deficitas siekia 12,7 proc. BVP ir ES nustatytą ribą viršija keturis kartus. ES Atėnams liepė gelbėtis savarankiškai. Tiesa, nedaug tarp ES analitikų yra tikinčių, kad euro zona leistų vienai iš savo narių nevykdyti finansinių įsipareigojimų ir taip pakenkti euro vardui bei valiutų sąjungos bendrai filosofijai. Blogėjant padėčiai Graikijoje tikimasi, kad euro zonos vyriausybės pagelbės savo kolegei prisiimdamos dalį jos skolų naštos ar išduodamos garantijas. Tiesa, gruodį jau pasigirdo svarstymų, kaip ir kokiomis sąlygomis viena iš euro zonos šalių galėtų būti išmesta iš sąjungos ar paliktų ją savo noru.
Praėjusio ketvirčio ekonomikos ataskaitoje Europos Komisija pažymėjo, kad Graikija išlieka „didžiausias rūpestis“, ir paskatino kitas valstybes nares subalansuoti savo viešuosius finansus. Europos centrinis bankas taip pat laikosi kietos linijos. „Viena turi būti labai aišku: bankas neturi įgaliojimų ar ketinimų atsižvelgti į vienos šalis specifinę situaciją, ypač kai kalbama apie viešuosius finansus“, – pareiškė vienas Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narių.
Taigi vis dar susikaupusius ekonomikos nuosmukio debesis teks prasklaidyti patiems nacionalinių valstybių lyderiams, užkraunant didesnę mokesčių naštą savo piliečiams, mažinant valstybės išlaidas ir finansavimą socialinėms programoms. Per dvejus metus pasimatys, kaip sureaguota į didįjį Europos finansinį krachą. O artimiausiu metu belieka stebėti, kokį finansinio atstatymo planą pateiks smarkiai karščiuojanti Graikija.
