„Sudarėme susitarimą dėl naujos pagalbos programos, kuri visiškai padengs finansavimo trūkumą ir kuri bus finansuojama tiek ES (Europos Sąjungos), tiek TVF (Tarptautinio valiutos fondo)“, – ES prezidentas Hermanas Van Rompuy sakė žurnalistams po skubiai sušaukto viršūnių susitikimo.
Privatus finansų sektorius sutiko skirti 50 mlrd. eurų, o ši suma bus pridėta prie 109 mlrd. eurų, kuriuos skirs ES šalių vyriausybės ir TVF, sakoma susitikimo galutiniame pranešime.
„Pažymėtina, kad ši programa bus pagrįsta mažesnėmis palūkanų normomis ir skolinimo termino pratęsimu, siekiant ryžtingai pagerinti Graikijos skolos tvarumą ir refinansavimo profilį“, – paskelbė lyderiai.
Ten pat nurodoma, kad „finansų sektorius išreiškė savo ryžtą savanoriškai palaikyti Graikiją“, o ši sąlyga gali tapti esmine, pastarąjį susitarimą vertinant rinkoms, kurios šį sandorį gali paskelbti įrodymu, kad Graikija nepajėgi grąžinti skolų.
Naujoji finansinio gelbėjimo programa „sukuria tvarų kelią Graikijai... palengvindama naštą Graikijos žmonėms“, pareiškė šios šalies ministras pirmininkas Georgas Papandrėjas. Graikijos valstybės skola šiuo metu siekia 350 mlrd. eurų.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Jeanas Claude'as Trichet gyrė šį „esminį“ žingsnį, kuris neturėtų sukelti „kreditų įvykio“, aktyvuodamas skolintojų nuostolių draudimo mechanizmus.
Tačiau jis atsisakė „vertinti iš anksto“, ar šis susitarimas gali būti prilygintas bankrotui.
Viršūnių susitikimo dalyviai mėgina padidinti Graikijos galimybes grąžinti skubiai pasiskolintas sumas, kai kuriais atvejais pratęsdami grąžinimo terminus nuo 7,5 iki 30 metų, taikant 3,5 proc. palūkanas.
„Vienintelis dalykas, kurio prašome – teisė vykdyti gilius pokyčius mūsų šalyje, kad mūsų šalis taptų gyvybinga, auganti ir kurianti darbo vietas, – sakė A.Papandrėjas. – Tai yra Europos sėkmė, Europos paketas.“
Šis proveržis tapo įmanomas, kai vieni iš įtakingiausių euro zonos veikėjų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy – pasiekė kompromisą likus vos kelioms valandoms iki viršūnių susitikimo pradžios.
Lyderiai atsisakė sumanymo įvesti specialų mokestį bankams, kuris padėtų finansuoti antrąjį Graikijos gelbėjimo paketą, tačiau buvo išpildytas Vokietijos reikalavimas dėl privataus sektoriaus įsitraukimo, net jeigu tai didina valstybės bankroto riziką.
Nerimaujama, kad bet koks Graikijos valstybinių obligacijų išpirkimo sąlygų keitimas gali paskatinti reitingų agentūras paskelbti Atėnus nemokiais, o tai galėtų sukelti dramatiškų padarinių.
Pernai Graikijai suteikta 110 mlrd. eurų ES ir TVF paskola pasirodė esanti nepakankama. Vėliau panašūs milijardų eurų vertės gelbėjimo paketai buvo skirti Airijai ir Portugalijai.
