Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Eurokomisaras Štefanas Füle: Rusijos propaganda dabar agresyvesnė ir pavojingesnė nei per Šaltąjį karą

Viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ prasidėjo Rytų partnerystės Verslo forumas ŪES plėtros komisaras Stefanas Fule).
BFL/V.Skaraičio nuotr. / eurokomisaras Štefanas Fule.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kad ir ko laukiame Ukrainoje – ginkluotų susirėmimų ar taikios konflikto baigties, vis tiek turime rengtis karui, įsitikinęs Europos Parlamento (EP) narys rumunas Adrianas Severinas. Bet tiesiausiu keliu greitos ir taikios išeities link jis laiko pokalbį su Maskva. Kai kurie kiti europarlamentarai savo ruožtu ragina imtis griežtesnių sankcijų Rusijos atžvilgiu, nors taip pat siūlo likti prie politinio ir diplomatinio dialogo.

Į paskutinę šios kadencijos sesiją Strasbūre susirinkę EP nariai trečiadienį aptarė situaciją Ukrainoje ir Rusijos spaudimą bei bandymus destabilizuoti padėtį šios šalies rytinėje dalyje. Ketvirtadienį, kai Ženevoje vyks ES, JAV, Rusijos ir Ukrainos susitikimas, numatoma priimti rezoliuciją šiuo klausimu.

Bet, kol vieni politikai kritikavo, kad ES nesugebėjo pakankamai ryžtingai atsakyti į Rusijos veiksmus Ukrainoje, ir ragino dar labiau griežtinti sankcijas, o gal net imtis realaus ES galios demonstravimo, kiti aiškino, esą kišamasi į Ukrainos vidaus reikalus, priminė referendumo Kryme rezultatus ir siūlė neskubėti balsuoti dėl rezoliucijos. 

Vytautas Landsbergis: „Nekartokite Rusijos formulių“ 

Jei norime karo, turime jam rengtis, jei taikos, vis tiek reikia rengtis karui.

„Turime aiškiai atsakyti į klausimą: norime karo ar taikos? – kolegų retoriškai klausė nepriklausomas EP narys rumunas A.Severinas. – Jei norime karo, turime jam rengtis, jei taikos, vis tiek reikia rengtis karui.“ Tiesa, kai kurie jo kolegos tikino, kad karas Europoje neįmanomas.  A.Severino teigimu, ligšiolinės priemonės, kurių ėmėsi ES, nebuvo pakankamos. Rumunui pritarė daugelis diskusijoje kalbėjusių europarlamentarų.

Ligšiolinė ES politika esą nebuvo veiksminga, kai kuriais požiūriais padaryta klaidų, o Maidane ne viskas vyko taip, kaip turėjo vykti. „Nesugebėjome parodyti savo ryžto Vladimirui Putinui, o tai jam reiškė žalią šviesą“, – teigė vienas politikas, kitas tvirtino, esą Rusija naudojasi, kad ES nenori ginkluoto konflikto, trečias siūlė į juodąjį sąrašą įtraukti bent 300 pareigūnų pavardžių.

Kai kurių politikų žodžiais, su dabartine Rusija nebegalime bendradarbiauti jokioje srityje.  Vienos iš Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso pirmininkų vokietės Rebeccos Harms įsitikinimu, „žmonės rytų Ukrainoje ima suvokti, kad ES gali jų ir neremti“. 

„Neturime būti užliūliuoti budelio, kuris apsimeta auka, – aiškino vienas iš europarlamentarų. – Santykiai grindžiami pelningomis sutartimis. Jei pasiduotume vilionėms, prarastume dar daugiau pinigų.“

Reikia pereiti nuo minkštosios prie realiosios galios

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pirmininko pavaduotojo vokiečio Alexanderio Grafo Lambsdorffo žodžiais, būtina siekti nutraukiamo dujų tiekimo iš Rusijos ir didesnės nepriklausomybės šioje srityje, o matant, kad Rusija nenori tartis, būtinos griežtesnės sankcijos. 

Pasak Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nario slovako Boriso Zalos, būtina pereiti „nuo minkštosios prie realiosios galios“. Tačiau dauguma kalbėjusiųjų ragino pirmiausia kalbėti su Maskva, o, A.Severino teigimu, kariauti įmanoma ir ekonominėmis priemonėmis. 

Dabar didžiulį susirūpinimą kelia Rusijos propaganda – agresyvesnė ir pavojingesnė nei Šaltojo karo metu.

„Jei negalime įveikti priešo, derėkimės su juo, – siūlė jis. – Problema – ne Ukraina, o daugiašalio dialogo strategija. Mums nepatinka rusų priemonės, bet be Rusijos irgi neįmanoma. Visi karai buvo baigti taikos sutartimis.“  Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narys vokietis Hansas Gertas Pötteringas priminė, kad net pačiais tamsiausiais Šaltojo karo laikais vyko diskusijos su Maskva, tačiau iškart sulaukė priekaištų, esą taip retransliuoja Kremliaus mintis. 

„Nekartokite Rusijos formulių“

Diskusijoje dalyvavęs eurokomisaras, atsakingas už ES plėtra ir kaimynystės politiką, Štefanas Füle pabrėžė, kad dabar didžiulį susirūpinimą kelia Rusijos propaganda – agresyvesnė ir pavojingesnė nei Šaltojo karo metu. „Nebėra geležinės uždangos ir poveikis jaučiamas nebe tik vienoje teritorijoje“, – kalbėjo jis.

V.Putinas gudrus, jis žino, kaip tampyti vadeles, pasitelkiant įvairias priemones.

Anot vieno europarlamentaro, „V.Putinas gudrus, jis žino, kaip tampyti vadeles, pasitelkiant įvairias priemones“.  Per diskusiją pasisakęs konservatorius Vytautas Landsbergis pažymėjo, jog Kremlius savo veiksmais tarytum teigia ES: „Šalin rankas, jei neturite nei noro, nei galios ginti savo vertybes“.

Todėl dabar esą likęs tik raumenų demonstravimas. Anot jo, neseniai, „kai Rusijos valdovas atsakinėjo į klausimus“, buvo gautas aiškus signalas – vienas mažas berniukas pasiteiravo, kuris iš dviejų nuolat kovojančių jo klasės draugų kaltas, o V.Putinas atšovė – tas, kuris buvo sumuštas.  „Nekartokite Rusijos formulių. Tokiu būdu artėsime prie vergovės. ES turi pabusti, turi įvykti moralinis atgimimas“, – šį paskutinį V.Landsbergio pasisakymą EP – jis nusprendė nebedalyvauti rinkimuose – kai kurie kolegos įvertino plojimais. 

EP remia „pamatuotą Ukrainos valdžios atsaką“ 

Pradėdamas paskutinę šios kadencijos plenarinę sesiją, EP pirmininkas Martinas Schulzas pirmadienį išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. „Mes nepripažįstame neteisėtos Krymo aneksijos ir neremiame bandymų padalinti šalį. Raginame Rusiją gerbti tarptautinius principus, atitraukti savo kariuomenę nuo Ukrainos sienos ir sustabdyti visus veiksmus, destabilizuojančius Ukrainą“, – pažymėjo jis. 

Vokiečių politikas pridūrė, jog EP remia pamatuotą Ukrainos valdžios atsaką bandant atgauti Rytų Ukrainos miestų kontrolę.  Kartu EP pirmininkas paragino tęsti pastangas stabilizuoti Ukrainos ekonomiką, įveikti korupciją ir sumažinti socialinius skirtumus. Jis pasveikino sprendimą skirti ES ir tarptautinės bendruomenės makroekonominę paramą šiai šaliai. 

Imtis ekonominių sankcijų neskuba 

Pirmadienį Liuksemburge posėdžiavę ES narių užsienio reikalų ministrai sutiko išplėsti Rusijos ir Ukrainos pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai buvo paskelbta po to, kai promaskvietiški separatistai užėmė savivaldos pastatus, pastatė barikadas ir pakėlė ranką prieš ukrainiečių aktyvistus devyniuose rytų ir pietų Ukrainos miestuose. 

Pirmadienį Liuksemburge posėdžiavę ES narių užsienio reikalų ministrai sutiko išplėsti Rusijos ir Ukrainos pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Tiesa, šis pareiškimas buvo ne toks kategoriškas, kaip ankstesni JAV ir Europos pareigūnų žodžiai. Suomijai nesutikus tekste užsiminti apie Rusijos atsakomybę, jame liko tik „ginkluotų asmenų veiksmai“, paskelbė euobserver.com. Nepaisant atsargios kalbos, ministrai paragino įtraukti dar daugiau pavardžių į 33 Rusijos ir Ukrainos pareigūnų, atsakingų už pastarosios teritorinio vientisumo pažeidimą, sąrašą.

Anot Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio, sąraše gali atsirasti ir Rusijos bendrovių pavadinimų, o jo kolega iš Eamonas Gilmore'as užsiminė, jog kalbama ir apie asmenis. Kartu nuspręsta pridėti keturias pavardes prie 18 Ukrainos pareigūnų, atsakingų už smurtą per protestus Kijeve. 

Ministrai taip pat įpareigojo ES diplomatijos vadovę Catherine Ashton įteikti Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ilgą reikalavimų sąrašą, pavyzdžiui, sustabdyti separatistų veiksmus Ukrainoje, išreikšti stiprią paramą šios šalies teritoriniam vientisumui, atitraukti savo karius nuo sienos su Ukraina ir skubiai atšaukti Rusijos senato mandatą tolesniems veiksmams. 

JT Saugumo Tarybai priklausanti Lietuva, Švedija ir Liuksemburgas taip pat išreiškė paramą Ukrainos teisei į promaskvietiškų separatistų veiksmus atsakyti jėga. O JAV savo ruožtu paskelbė svarstančios galimybę tiekti ginklus šiai valstybei, pranešė euractiv.com. Tiesa, ekonominių sankcijų kol kas nesiimama, nors kovą Maskva buvo įspėta dėl „toli siekiančių pasekmių“ jos ekonomikai, jei nebus nustota eskaluoti krizę. Pasak europeanvoice.com, greičiausiai dėl to bus tariamasi kitą savaitę, o kol kas nuspręsta pirmiausia parengti bendrą poziciją ketvirtadienį Ženevoje vyksiančiam ES, JAV, Rusijos ir Ukrainos susitikimui.

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min