BBC skaičiuoja, kad nuo birželio 21 d. užregistruota daugiau nei 1300 papildomų mirčių, susijusių su aukšta temperatūra Europoje.
Kodėl Europą užklupo toks pragariškas karštis?
Kaip nurodo naujienų agentūra „Reuters“, dabar orus Vakarų Europoje lemia vadinamasis blokuojantis anticiklonas, kitaip žinomas kaip „karščio kupolas“.
„Karščio kupolas“ – tai meteorologinis reiškinys, kai virš didelės teritorijos įsitvirtina aukšto atmosferos slėgio sistema ir išsilaiko kelias dienas ar net savaites.
Žemės paviršiaus temperatūra po šiuo karštu „kupolu“ kasdien pakyla 1–2 laipsniais.
Vasarą toks reiškinys lemia sausros ir karščio laikotarpius, o žiemą – stabilų ir stiprų šaltį.
Vakarų Europą deginant nenuslūgstančiam karščiui, socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos, ar dabartiniai reiškiniai yra susiję su klimato atšilimu.
Kaip nurodo laikraštis „Financial Times“, visuotinis atšilimas pasireiškia ne kaip linijinis oro sąlygų pablogėjimas ar tiesiog aukštesnė temperatūra, palyginti su ilgalaikėmis normomis, bet išsiskiria neįprastų meteorologinių reiškinių padažnėjimu.
Minėtas „karščio kupolas“ anksčiau buvo retas reiškinys, o dabar vasaros metu yra vis dažniau fiksuojamas. Pastarąjį kartą šis reiškinys virš Europos susiformavo 2025 m. birželio pabaigoje ir liepos pradžioje, o prieš tai – 2022, 2019, 2018 ir 2015 metais.
Nuo 1950-ųjų tokių reiškinių dažnumas ir trukmė pasaulyje beveik patrigubėjo.
Dar vienas veiksnys, kuris daro didelę įtaką oro sąlygoms visame pasaulyje, yra vandenynų vandens temperatūra. Šiame kontekste negalima pamiršti reiškinio, žinomo kaip El Nino – staigaus Ramiojo vandenyno vandens paviršiaus atšilimo.
Kalbant apie Europą, El Nino tiesiogiai neveikia oro temperatūros Europoje, nes Ramiojo vandenyno vandens temperatūros kilimą labiau junta Pietų Amerika ir Australija.
Naujienų portalas „Euronews“ vis dėlto pažymi, kad europiečiai neturėtų visiškai pamiršti šio Ramiojo vandenyno reiškinio, nes, greičiausiai, 2027-ieji metai visame pasaulyje taps dar vienais metais, kurių metu bus užregistruoti rekordiškai aukšti temperatūrų rodikliai.
Be to, Europa šyla dvigubai greičiau nei pasaulis apskritai.
Kokius nuostolius sukelia karščiai?
Didžiausius nuostolius, neskaitant tiesioginių aukų ir karščio sukeltų stichinių nelaimių, sukelia darbo našumo sumažėjimas.
Žmogaus darbo našumas yra didžiausias esant 21–23 laipsnių temperatūrai. Vėliau jis mažėja 1 proc. su kiekvienu papildomu laipsniu, o viršijus 30 laipsnių – 3 proc. su kiekvienu papildomu laipsniu.
Padidėjusi oro temperatūra sukelia nuovargį ir ypač miego sutrikimus, kai oro temperatūra „tropinėmis naktimis“ laikosi virš 20 laipsnių, o kitą dieną seka ekstremalus karštis.
Skaičiuojama, kad sektoriuose, kurie jautriai reaguoja į temperatūros poveikį, pavyzdžiui, statybose, nuostoliai tvyrant karščiui, viršijančiam 40 laipsnių, siekia 20–30 proc.
Finansų sistemos ekologiškumo tinklas (NGFS) neseniai paskelbė ataskaitą apie karščio bangų makroekonomines pasekmes G-7 šalyse.
Pagrindinė išvada – dėl didelio karščio šalies BVP per ketvirtį gali sumažėti 1–1,5 procentinio punkto, o sausra gali padidinti infliaciją 0,4 procentinio punkto.
Tiesioginiai nuostoliai, kuriuos 2025 m. sukėlė ekstremalūs klimato reiškiniai, viršijo 200 milijardų JAV dolerių. Be to, su laiku šie rodikliai toliau didės.
Šiuo metu didžiausias spaudimas tenka energetikos sektoriui, ypač Europos tinklams.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje elektros energijos suvartojimo pikas šiuo metu yra 15 proc. didesnis nei įprastai.
Be to, vėjo jėgainių galia „kupolo“ sąlygomis mažėja, dalis branduolinių elektrinių priverstos dirbti sumažintu pajėgumu, o elektros perdavimo linijų efektyvumas mažėja.
Pavyzdžiui, praeitais metais Ispanijoje ir Portugalijoje įvyko didelio masto elektros energijos tiekimo pertraukos – oro temperatūra buvo tik viena iš to priežasčių.
Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnyba pirmą kartą savo istorijoje tris dienas iš eilės paskelbė raudonąjį perspėjimą dėl temperatūros. Toks perspėjimas reiškia „pavojų gyvybei net ir sveikiems žmonėms“.
Daugelyje šalių infrastruktūra ir gyvenimo būdas tiesiog nėra pritaikyti prie tokios klimato kaitos, ir neaišku, kaip tai padaryti.
Anomalaus karščio pasekmės gali būti įvairios ir ne visada akivaizdžios – pradedant daliniu smulkių įmonių laikinu uždarymu ir baigiant dažnesniais automobilių eismo įvykiais.
„Mūsų infrastruktūra sukurta atsižvelgiant į standartines klimato sąlygas, todėl ji blogai veikia ekstremaliomis klimato krizės sąlygomis“, – rašo „Bloomberg“ apžvalgininkė Lara Williams, gyvenanti Londone.
Atsižvelgiant į „Allianz“ prognozę, nuostoliai, kuriuos sukels neįprastai karštos oro sąlygos, vien Vokietijoje iki 2030 m. sieks 120 milijardų eurų.
Dar blogiau bus pietuose – Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje.
