Europa kaip ant adatų: bijo, kad jai teks sumokėti už Trumpo „betvarkę“ Irane

Straipsnyje pažymima, kad D.Trumpas „turi įprotį palikti Europai tvarkytis su savo sprendimų pasekmėmis“ po to, kai „padaro betvarkę“.

Europos lyderiai jau pažadėjo padėti išvalyti nuo minų Hormuzo sąsiaurį, kai tik bus nutraukti kovos veiksmai. Dabar Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė ne tik gali atsidurti tokioje padėtyje, kai joms teks mokėti už laivų palydą ir išminavimą, bet ir jų prekybos laivams gali tekti mokėti didelius mokesčius už galimybę praplaukti sąsiauriu, kurių iki karo nebuvo.

Trečiadienį D.Trumpas paskelbė, kad svarsto galimybę įsteigti „bendrą įmonę“ su Iranu ir Omanu, kuri rinktų muitus iš laivų, kurie naudojasi Hormuzo sąsiauriu.

AP/ „Scanpix“/Tanklaiviai Hormūzo sąsiauryje

Be kita ko, tikėtina, kad energijos kainos Europoje greičiausiai išliks aukštos kelias savaites ar net mėnesius, jei paliaubos nebus nutrauktos.

Kaip teigia „Politico“, tendencija darosi akivaizdi – Europa turi mokėti vis daugiau, kad išliktų NATO dalimi, kuri „tapo labai nenuspėjama“.

„Tai yra dėsningumas. Gazos Ruože mes mokėsime už atstatymą. Ukrainoje mokėsime už karą – tiesą sakant, patys už jį mokame. Dabar mums gali tekti mokėti už Hormuzo sąsiaurio išvalymą“, – paaiškino Ispanijos socialistų įstatymų leidėjas, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Nacho Sanchezas Amoras.

Jis pridūrė, kad NATO turėtų būti grindžiama abipusiu lojalumu, tačiau „taip nėra“.

„Politico“ apskaičiavo, kad sąsiaurio atblokavimas kainuotų daug, net jei jį pasidalytų kelios ES nepriklausančios šalys, įskaitant Australiją ir Jungtinę Karalystę.

Primenama, kad JAV vadovaujama operacija „Earnest Will“, 1987-1988 m. saugojusi Kuveito tanklaivius nuo Irano atakų, dalyvaujančioms šalims kainavo kelis šimtus milijonų dolerių, o atsižvelgus į infliaciją – tikriausiai daugiau nei 1 mlrd. dolerių.

„Reuters“/„Scanpix“/Hormūzo sąsiauris

„Svarbiausia, kad šių paliaubų būtų laikomasi. Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių pažadas išvalyti sąsiaurį nėra tuščias. Esame pasirengę padėti tinkamomis sąlygomis“, – pabrėžė su diskusijomis susipažinęs ES diplomatas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Balandžio pabaigoje Kipre įvyks naujas neformalus Europos vadovų susitikimas, kuriame, be karo Irane padarinių, bus aptartas ir Ukrainos finansavimo klausimas.

Vienas Europos diplomatas „Politico“ sakė, kad Europa „kenčia dėl savo santykinio silpnumo pasaulinėje arenoje pasekmių“.

„Mes neturime galios – klasikine žodžio „kietoji galia“ prasme – primesti savo valią pasauliui. Mes įstrigome bandydami derėtis ir naudotis savo įtaka, kad išsisuktume iš situacijų ir sumažintume pasekmes“, – įvertino pašnekovas.