Europos Parlamento (EP) rinkimai vyksta kritiniu laikotarpiu, kai mūsų šalys ir piliečiai susiduria su precedento neturinčiais visuotiniais sunkumais. Ekonomikos nuosmukis, neteisėta migracija, klimato kaita ir branduolinio ginklo platinimo grėsmė kelia nesaugumo dėl ateities jausmą. Dėl to dar labiau reikia saugios ir veiksmingos Europos Sąjungos (ES). Kad nepasiduotų šiems sunkumams, Europa turi ištikimai ginti pagrindines savo vertybes, kurios sudaro ES esmę. Europos piliečiai turi prisidėti prie šios misijos ir ją remti ateidami rinkti atstovų į kitą EP.
ES vadovaujasi svarbiausiomis vertybėmis - pliuralizmu, nediskriminavimu, tolerancija, teisingumu, solidarumu, naujovėmis ir dialogu. Jos gali padėti išgyventi šį pavojingą laikotarpį. Šios vertybės yra įtvirtintos steigimo sutartyse ir yra neatskiriamas mūsų bendro kultūrinio savitumo pagrindas. Jos subrandintos per pastaruosius 60 metų, jomis itin sėkmingai vadovaujamasi visų sričių ES veikloje tiek viduje, tiek ir už jos ribų.
Dabartinė ekonomikos krizė - didelis mūsų vertybių išbandymas. Nors kai kurie politiniai lyderiai ir politinės nuomonės reiškėjai iš pradžių buvo linkę imtis protekcionistinių veiksmų, jie greitai suvokė, kad pirmiausia turi skatinti 27 ES valstybių solidarumą, saugoti bendrą ES rinką ir bendrą valiutą. Ekonomikos krizė įrodė, kad ES socialinis modelis, taikomas ginant ES piliečius krizės laikotarpiu, yra veiksmingas palyginti su kitais pasaulio regionais, pavyzdžiui, JAV.
Kaip rodo 60 metų patirtis, ES yra unikalus valstybių narių ir ES institucijų (Parlamento, Komisijos ir Tarybos) patirties bei dialogo derinys. Iš tiesų ES supranta, kad siekiant įveikti visuotinius sunkumus, reikia ir visuotinių sprendimų. Kadangi po daugelio vidaus derybų metų ES įgijo bendradarbiavimo ir bendro sutarimo paieškos praktikos, jai tenka vadovaujama pozicija. Būtent ES inicijavo tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus, siekdama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir bendrą naujos finansų sistemos reguliavimą. Kaip parodė neseniai vykęs Didžiojo dvidešimtuko susitikimas, pasaulio bendruomenei reikia glaudžiau bendradarbiauti siekiant atlaikyti XXI amžiaus išbandymus.
ES laimėjimus lemia ne vien politinis palikimas, bet ir bendras Europos kultūros savitumas. Verta pažymėti, kad nuo senovės Graikijos iki Renesanso laikų, pramonės revoliucijos ir informacijos amžiaus ES buvo ir yra idėjų ir mokslo išradimų lopšys. Naujausių technologinių pokyčių pavyzdžiai labai įvairūs - nuo greičiausių ir naujoviškiausių traukinių iki didžiausių lėktuvų ir neįprastų laimėjimų telekomunikacijų srityje. Šiuo naujovių ir kūrybiškumo pagrindu ES turi plėsti savo konkurencingumą globalizuotame pasaulyje ir priimti tvarios plėtros iššūkį.
Europa stovi kryžkelėje. Dabar mums tinkamas laikas iš naujo įsipareigoti puoselėti pagrindines vertybes ir bendrus siekius, kad šiuolaikiniame pasaulyje galėtume įveikti ekonomikos, aplinkosaugos ir kultūrinius sunkumus. Todėl turime plėsti savo integraciją, išreikšdami politinę valią ir kurdami tinkamas institucijas, gerinti veiklos rezultatus ir didinti savo tarptautinį vaidmenį. EP atliko pagrindinį - šių vertybių ir tikslų saugotojo ir skatintojo - vaidmenį. Rinkimai į EP suteikia galimybę piliečiams išreikšti savo paramą ir palaikymą vienintelei tiesiogiai renkamai ES institucijai. Kuo daugiau piliečių juose dalyvauja, tuo didesnę įtaką jie gali daryti priimant sprendimus Europos lygmeniu.
Šis įkvepiantis ir radikalius pokyčius lemsiantis Europos įvykis nėra tyli procedūra - tam reikia rengti viešas diskusijas ir ES, ir nacionaliniu lygmeniu bei įtraukti piliečius į demokratijos, kuri yra kertinis Europos akmuo, kūrimą. Europos piliečiai kviečiami per rinkimus priimti protingą ir atsakingą sprendimą dėl savo bendros ateities ir vietos pasaulyje.
Galiausiai šie rinkimai nulems beveik 500 mln. ES piliečių ateitį, taip pat atkreips milijardo viso pasaulio gyventojų dėmesį. Todėl ES rinkėjai turi supratingai ir vieningai atlikti šią pareigą.
