Europa rado „burtų lazdelę“ prieš Rusijos dronus: pristatytas pigus žudikas iš Švedijos

Apie tai rašo leidinys „The Telegraph“, kurio žurnalistai gyvai stebėjo sistemos demonstraciją slaptame poligone Švedijos provincijoje.

Kaip praneša leidinys, „Kreuger“ yra kompaktiškas dronas-perėmėjas, kainuojantis apie 11 tūkstančių dolerių. Jo kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis sistemos privalumas – itin žema savikaina. Šiuo metu NATO šalys dažnai yra priverstos pigius rusiškus dronus naikinti naikintuvų raketomis, kurių viena kainuoja apie milijoną dolerių.

Pristatymo metu įmonės inžinierius Dominicas Surano naująjį kūrinį apibūdino taip: „Iš esmės tai yra skraidantis mobilusis telefonas su kovine galvute“. Jo teigimu, sistema naudoja dirbtinio intelekto technologijas, kad savarankiškai surastų taikinį, prie jo priartėtų ir susisprogdintų.

„Nordic Air Defence“ nuotr./„Nordic Air Defence“ dronas

Publikacijoje pažymima, kad demonstracinio skrydžio metu „Kreuger“ iš pradžių praskrido pro šalį, tačiau greitai pakoregavo kursą, apsisuko ir sėkmingai detonavo mokomąjį užtaisą reikiamu spinduliu nuo taikinio.

„The Telegraph“ atkreipia dėmesį, kad kovos su pigiais smūginiais dronais problema NATO šalims tampa vis aštresnė. Autorius primena incidentą, kai apie dvidešimt Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, todėl sąjungininkams teko kelti naikintuvus jų perėmimui. Panašūs iššūkiai kyla ir saugant oro uostus bei pramonės objektus, kurie gali tapti žvalgybinių dronų taikiniais.

NAD strategijos direktorius, buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billströmas, įsitikinęs, kad bendrovei pavyko išspręsti esminį šiuolaikinės oro gynybos galvosūkį. Anot jo, įmonė pirmiausia norėtų šiuos perėmėjus perduoti Ukrainos kariuomenei, o vėliau pasiūlyti ir kitoms Europos šalims.

Kartu leidinys pažymi, kad NAD nėra vienintelė įmonė, ieškanti nebrangių būdų kovai su dronais. Vokietijos pramonės milžinės „Heckler & Koch“ ir „Rheinmetall“ taip pat kuria nuosavas perėmimo sistemas, valdomas dirbtinio intelekto. Visgi ekspertai atkreipia dėmesį į vieną kliūtį – Vakarų šalių vyriausybės į jaunus technologijų startuolius vis dar žiūri labai atsargiai ir užsakymus mieliau patiki tradiciniams gynybos pramonės banginiams.

Nepaisant to, Europos užsienio reikalų tarybos ekspertė Ulrike Franke neabejoja: pigios antidroninės sistemos ateityje taps gyvybiškai svarbiu elementu.

„Didžiausias iššūkis bendrąja prasme – gebėjimas juos tiesiog perimti, tačiau kaina čia griežia pirmuoju smuiku. Įsivaizduokite Ukrainos scenarijų, kai į jus skrieja tūkstančiai dronų. Jei gindamiesi naudosite brangias raketas, tiesiog rizikuojate bankrutuoti“, – perspėja U.Franke.