Europa skubiai rengia atsarginį planą: štai ką darys, jei Trumpas atsitrauks iš NATO

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, diskusijos dėl vadinamosios „europinės NATO“ vyksta neformaliai, per užkulisinius sąjungininkų susitikimus ir konsultacijas. Kalbama ne apie alternatyvos Aljansui sukūrimą, o apie jo struktūros pritaikymą scenarijui, pagal kurį Europa prisiimtų daug didesnį vaidmenį gynybos srityje.

„Šie planai, pirmą kartą suformuluoti praėjusiais metais, rodo gilų Europos susirūpinimą dėl Jungtinių Valstijų patikimumo. Jų sudarymas buvo paspartintas po to, kai Trumpas pagrasino atimti Grenlandiją iš NATO narės Danijos, ir įgavo naują aktualumą susidarius priešpriešai dėl Europos atsisakymo remti JAV karą prieš Iraną“, – rašoma straipsnyje.

AP/Scanpix/Donaldas Trumpas

Lemiamas veiksnys, kaip pažymima, buvo Vokietijos „politinis posūkis“.

Berlynas dešimtmečius priešinosi Prancūzijos raginimams siekti didesnio Europos gynybos savarankiškumo, pirmenybę teikdama JAV kaip pagrindiniam saugumo garantui. Tačiau su kancleriu Friedrichu Merzu valdžioje tai keičiasi, nes nerimaujama dėl Amerikos politikos nenuspėjamumo, leidiniui teigė informuoti šaltiniai.

Laikraščio teigimu, kilusio iššūkio mastas yra drakoniškas. Pažymima, kad visa NATO struktūra beveik visuose lygmenyse – nuo logistikos ir žvalgybos iki aukščiausios karinės vadovybės – remiasi Amerikos lyderyste. O europiečiai šiuo metu stengiasi prisiimti daugiau pareigų. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte dar neseniai pareiškė, kad Aljansas taps „labiau europietiškas“.

„Naštos perkėlimas iš JAV į Europą jau vyksta ir tęsis kaip JAV gynybos ir nacionalinio saugumo strategijos dalis. Svarbiausia suvokti, kad šis procesas vyksta, ir vykdyti jį kontroliuojamai, o ne leisti greitą JAV pasitraukimą“, – nurodė Suomijos prezidentas ir vienas iš šios iniciatyvos vadovų Alexanderis Stubbas.

Istorinis posūkis Vokietijoje

Kaip minėta, pagrindinis politinis šio proceso katalizatorius buvo istorinis posūkis Vokietijoje, kurioje dislokuoti JAV branduoliniai ginklai. Šalis ilgą laiką vengė leisti sau abejoti JAV, kaip saugumo garanto, vaidmeniu. Vokiečiai baiminosi, kad Europos lyderystės NATO struktūroje stiprinimas gali suteikti Jungtinėms Valstijoms priežastį sumažinti savo įsitraukimą.

Tačiau dar praėjusių metų pabaigoje F.Merzas pervertino šią poziciją, padaręs išvadą, kad D.Trumpas yra pasirengęs atsisakyti teikti paramą Ukrainai.

Friedrichas Merzas / IMAGO/dts Nachrichtenagentur / IMAGO/dts Nachrichtenagentur

Pasak šaltinių, F.Merzas taip pat mano, kad JAV prezidentas painioja agresorių ir auką kare, o JAV politika NATO nebeturi aiškių vertybinių orientyrų.

Nepaisant to, Vokietijos vadovas nenorėjo viešai suabejoti Aljansu, nes tai galėtų būti pavojinga. Vietoje to buvo nuspręsta, kad Europa išties turėtų prisiimti didesnį vaidmenį: JAV ir toliau liktų NATO nare, tačiau europiečiai prisiimtų pagrindinę gynybos naštą.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pripažino, kad diskusijos NATO viduje nėra lengvos, tačiau gali atverti naujų galimybių Europai. Jis pavadino NATO „būtina ir Europai, ir Jungtinėms Valstijoms“.

„Tačiau taip pat aišku, kad mes, europiečiai, turime prisiimti didesnę atsakomybę už gynybą, ir mes tai darome. NATO turi tapti labiau europietiška, kad išliktų transatlantinė“, – pabrėžė jis.

„Norinčiųjų koalicija“ NATO viduje

Pokyčiai Vokietijos pozicijoje atvėrė kelią platesniam sutarimui, prie kurio prisijungė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lenkija, Šiaurės šalys ir Kanada. Jos šį planą vertina kaip „norinčiųjų koaliciją“ NATO viduje, rašoma straipsnyje.

„Imamės atsargumo priemonių ir vedame neoficialias derybas su grupe panašiai mąstančių šalių, kad prireikus užpildytume NATO spragas“, – komentavo Švedijos ambasadorė Vokietijoje Veronika Wand-Danielsson.

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis, Keiras Starmeris, Friedrichas Merzas, Emmanuelis Macronas

Pasikeitus Berlyno pozicijai, pereita prie praktinių karinių klausimų: kas valdys oro gynybą, pastiprinimo maršrutus į Lenkiją ir Baltijos šalis, logistiką ir plataus masto pratybas JAV pasitraukimo atveju.

Kitas svarbus elementas galėtų būti šaukimo į kariuomenę atnaujinimas. Daugelis šalių po Šaltojo karo jo atsisakė.

„Pilietinio ugdymo ir nacionalinės vienybės požiūriu nėra nieko geriau už privalomąją tarnybą“, – nurodė A.Stubbas.

Pareigūnai taip pat siekia paspartinti svarbiausių sistemų gamybą, ypač kovos su povandeniniais laivais, kosmoso technologijų, žvalgybos, degalų papildymo ore ir karinio mobilumo srityse. Kaip pavyzdį galima paminėti bendrą Vokietijos ir Jungtinės Karalystės projektą, skirtą kurti sparnuotąsias raketas ir hipergarsinius ginklus.

Įgyvendinti bus sunku

Laikraštyje teigiama, kad, nepaisant pokyčių masto, šiuos užmojus bus sudėtinga įgyvendinti. Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas tradiciškai yra amerikietis, ir Jungtinės Valstijos neketina kam nors perleisti šio vaidmens.

Šiuo metu nė viena Europos šalis neturi pakankamos įtakos, kad galėtų pakeisti Jungtines Valstijas kaip karinį lyderį, iš dalies todėl, kad neturi plataus branduolinio skėčio, kurį dabar užtikrina Jungtinės Valstijos.

Europiečiai pamažu užima vis daugiau vadovaujančių pozicijų NATO struktūroje, tačiau jiems vis dar trūksta pagrindinių pajėgumų dėl ilgus metus užsitęsusio nepakankamo finansavimo ir priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų.

Sudėtingiausi išlieka žvalgybos ir branduolinio atgrasymo klausimai. Europiečiai pripažįsta, kad negali greitai pakeisti JAV palydovinių ir išankstinio perspėjimo sistemų.

Naujas Vokietijos kursas atvėrė kelią opiausiam klausimui – galimam JAV branduolinio skėčio pakeitimui. Po D.Trumpo pareiškimų dėl Grenlandijos F.Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradėjo diskutuoti, ar Prancūzijos branduoliniai pajėgumai galėtų būti išplėsti į kitas Europos šalis.

NATO karinės pratybos Vokietijoje / Liesa Johannssen / REUTERS

Praeitą mėnesį D.Trumpas ne kartą pagrasino, kad JAV pasitrauks iš NATO. Laikraščiui „The Telegraph“ atsakydamas į klausimą apie galimą narystės pervertinimą, JAV lyderis suabejojo Vašingtono užtikrintumu dėl tolesnės narystės Aljanse ir nurodė, kad NATO jam niekada nedarė įtakos.

„Visada žinojau, kad jie yra popierinis tigras, ir, beje, Putinas taip pat tai žino“, – pareiškė jis.

Pasak D.Trumpo, Europos partneriai pasirodė nepatikimi kritiniu Jungtinėms Valstijoms momentu, kai reikėjo atblokuoti Hormuzo sąsiaurį, per kurį keliauja 20 proc. pasaulio naftos.

Po D.Trumpo kaltinimų tirados prieš NATO M.Rutte paskelbė apie nesveikos priklausomybės nuo Jungtinių Valstijų pabaigą. Pasak NATO generalinio sekretoriaus, Europa buvo „pernelyg priklausoma“ nuo Amerikos gynybos srityje, tačiau dabar Europos šalys daugiau investuoja į savo karinius pajėgumus, o šios investicijos „deda pagrindą“ tikrai transatlantinei partnerystei.