Nepaisydama Rusijos susierzinimo, ES vakar Prahoje surengė susitikimą su šešių buvusių sovietinių respublikų atstovais. Susitikimo tikslas – pasirašyti deklaraciją dėl naujos Rytų partnerystės programos, kuri sustiprins ES ir šių šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – politinį bei ekonominį bendradarbiavimą. Tačiau neramumai kai kuriose šių šalių ir smunkanti jų ekonomika koreguoja prioritetus – dabar svarbiausia palaikyti stabilumą neramiame regione prie rytinių ES sienų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dieną prieš tai perspėjo, kad Prahos susitikimas yra brovimasis į Rusijos interesų sferą. „ES turi garantuoti, kad jokiais savo veiksmais nesikiš į posovietinę erdvę“, – pareiškė jis. ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana sakė, kad tokia mintis net nebuvo kilusi. „Tai nenukreipta prieš ką nors ir tikrai nenukreipta prieš Rusiją“, – pabrėžė jis.
Susitikimas be viršūnių
Nors į susitikimą atvyko Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nei Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, nei Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas, nei Ispanijos vyriausybės vadovas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero jame nedalyvavo. Rusijos spaudžiami neatvyko nei Moldovos, nei Baltarusijos lyderiai. Įsileisti Aleksandro Lukašenkos nepanoro ir pati Praha – jis negavo kvietimo. Šalis į susitikimą atsiuntė žemiausio rango pareigūną – pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška mažai žinomas net pačioje Baltarusijoje, nors, kalbama, netrukus gali tapti premjeru.
Moldova, kurioje po balandžio 7 dieną vykusių rinkimų dar nėra oficialios vyriausybės, į susitikimą atsiuntė laikiną užsienio reikalų ministrą ir buvusį ambasadorių prie ES Andrejų Strataną.
Aktyvią politiką Rytų kaimynių atžvilgiu vykdžiusi Lietuva pasiuntė į Prahą užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką. Prezidentui Valdui Adamkui sutrukdė Ispanijos karališkosios poros vizitas, o premjerui Vytautui Kubiliui – biudžeto svarstymas Seime. Ukrainos premjerė Julija Tymošenko paskelbė taip pat nevažiuojanti į Prahą dėl gaisro Dnepropetrovske, per kurį žuvo 10 žmonių. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis atsisakė vykti, kad vėl nekiltų nesutarimų su premjeru Donaldu Tusku, kuris iš jų turi atstovauti. Tik Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai ir Ukrainai susitikime atstovavo prezidentai.
Energetika rūpi dar labiau
Skurdžios ES Rytų kaimynės, kurių dauguma ribojasi ir su Rusija, išgyvena aštrią ekonomikos krizę ir puoselėja skirtingus planus dėl suartėjimo su ES. Rytų partnerystės programa, kuriai numatyta 600 mln. eurų, atveria kelią šioms šalims pasirašyti su ES asociacijos sutartis, numatančias glaudesnį bendradarbiavimą. Viena konkreti projekto nuostata – supaprastinti vizų režimą.
Po Rytų partnerystės iniciatyvai skirto susitikimo šiandien ES rengia dar vienas svarbias derybas, kurios, pasak apžvalgininkų, dar labiau rūpi Maskvai – dėl energetikos diversifikavimo. Į šį susitikimą atvyksta dujų turtingos Vidurinės Azijos valstybės. Europa tikisi atsikratyti pernelyg didelės energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir pritarti vadinamojo Pietų koridoriaus alternatyviems energijos ištekliams koncepcijai, numatančiai, kad ateityje Kaspijos regione išgaunamos dujos pasieks Europą „Nabucco“ dujotiekiu.
