Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europarlamentaras Elmaras Brokas apie Ukrainą po Viktoro Janukovyčiaus: „Lyg kita šalis“

Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas
BFL/Vyginto Skaraičio nuotr. / Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atstatydinus Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, situacija Kijeve, kuris pastaruosius tris mėnesius buvo apimtas kruvinų protestų, akimirksniu pasikeitė. „Atrodė lyg visai kita šalis“, – įvertino ką tik iš šio miesto sugrįžęs Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komiteto vadovas Elmaras Brokas. Jo kolegės Anos Gomes teigimu, ukrainiečiai puikiai suvokia, kad tai – toli gražu ne visi pokyčiai, dabar laukia pavojų, grėsmių ir iššūkių metas.

Šaudė profesionalai

E.Broko vadovaujama 12 žmonių delegacija Kijeve viešėjo nuo praėjusios savaitės, dar iki valdžios nuvertimo, iki pirmadienio. Per šį laiką jie susitiko su laisvėn paleista ekspremjere Julija Tymošenko, prezidento pareigas einančiu Oleksandru Turčynovu, galimai būsimuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku, buvusia bokso žvaigžde, opozicijos veikėju Vitalijumi Klyčko, verslininku Petru Porošenka, nauju generaliniu prokuroru, Regionų partijos lyderiu Serhijumi Tyhypko. Europarlamentarai Kijeve jau buvo lankęsi gruodį ir sausį, kai kurie – ir daugiau kartų, tad puikiai matė pokyčius.

„Penktadienį ir vakar (pirmadienį – red. past.) lankėmės tose pačiose vietose. Tai buvo lyg kita šalis. Švietė saulė, nebebuvo spaudimo atmosferos“, – antradienį Strasbūre, kur šią savaitę vyksta EP sesija, per spaudos konferenciją kalbėjo vokiečių politikas.

Jis penktadienį Kijeve matė snaiperius, taip pat – aukų kūnus. Europarlamentaras atkreipė dėmesį, kad žuvusieji buvo nušauti į akį arba kaklą. „Šaudė profesionalai“, – tvirtino E.Brokas.

Penktadienį ir pirmadienį lankėmės tose pačiose vietose. Tai buvo lyg kita šalis, – sako E.Brokas.

Greiti ir radikalūs pokyčiai, jo žodžiais, buvo didžiulis žingsnis į priekį. Dabar pradeda dirbti teisėta vyriausybė, atstovaujanti opozicijai, gegužės 25 dieną numatyti prezidento rinkimai – simboliška, kad jie vyks kartu su EP rinkimais. „Tai suteikia vilties, – kalbėjo europarlamentaras ir pridėjo, kad reformos leis Ukrainai sulaukti reikiamos finansinės paramos. – Europos Taryba ir Europos Komisija turėtų kaip įmanoma greičiau pateikti pagalbos paketą, kad šalis nežlugtų.“

E.Brokas pabrėžė, kad, nepaisant žudynių sukeltų emocijų, dabar svarbu priimti tinkamus įstatymus ir vengti pasirinktinio teisingumo. Kartu jis paragino užkirsti kelią neleistinai Rusijos įtakai: „Negalime pateisinti didžiulio kaimyno kišimosi.“ Paklaustas, ar valdžioje atsidūrę opozicinionieriai tikrai imsis reformų, jis patikino, kad liberalios reformos būtinos, bet joms įgyvendinti reikia laiko.

Komiteto vadovas taip pat sulaukė klausimo, ar Ukraina gali tikėtis narystės ES. Anot jo, Ukraina turi perspektyvą ateityje vienaip ar kitaip priartėti prie Bendrijos, bet tai esą reikia daryti žingsnis po žingsnio. Asociacijos sutartis būtų vienas tokių būdų, vėliau esą galima pagalvoti apie Ukrainos įsiliejimą į Europos ekonominę erdvę – jai, pavyzdžiui, priklauso ES nare nesanti Norvegija. „Bet neturėtume susikoncentruoti tik į tolimus tikslus, kuriuos galėsime pasiekti negreitai. Tai nuviltų žmones“, – kalbėjo E.Brokas.

Jo kolegė komitete portugalė A.Gomes dalijosi panašiais įspūdžiais iš Kijevo. Ten nuvykusi penktadienį, politikė dar girdėjo V.Janukovyčių kalbantį protestuotojams Maidane, o jau šeštadienio rytą jo nebebuvo. Užsienio reikalų komiteto narė stebėjosi ukrainiečių pademonstruotu susitvardymu. Šeštadienio rytą žmonės miesto gatvėse elgėsi taikiai, nebuvo matyti nė vieno policininko ir nė vienos policijos mašinos. „Tai buvo neįtikėtina!“ – stebėjosi A.Gomes.

Europos Taryba ir Europos Komisija turėtų kaip įmanoma greičiau pateikti pagalbos paketą, kad šalis nežlugtų, – sako E.Brokas.

Anot politikės, tokia žmonių nuotaika rodo, kad jie suvokia ne tik tai, jog prasideda nauja era, bet ir tai, kad ji bus kupina pavojų, grėsmių ir iššūkių.

Žada 20 mlrd. eurų paramą

Kaip žinoma, šeštadienio vakarą Ukrainos parlamentas atstatydino prezidentą V.Janukovyčių ir gegužės 25-ąją paskyrė pirmalaikius rinkimus. Kol kas neaišku, kas juose dalyvaus, tačiau į laisvę išėjusi J.Tymošenko pareiškė, kad šalies vadovo posto nesieks. Ji kitą mėnesį planuoja išvykti į Vokietiją gydytis.

Taip pat ketinama paskelbti apie naujos vyriausybės suformavimą. Anot vieno iš opozicijos lyderių A.Jaceniuko, naujoje koalicijoje nenumatyta vietų Regionų partijai, tačiau šalies valdyme ketina dalyvauti protestuotojų atstovai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy savo ruožtu patvirtino, kad Briuselis pasirengęs palaikyti Ukrainą ir pasirašyti Asociacijos sutartį, kurios pernai lapkritį nepasirašė V.Janukovyčius ir taip įplieskė protestus Kijeve. „Mes esame pasirengę pasirašyti Asociacijos sutartį ir palaikyti Ukrainą šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – nurodyta jo pranešime.

Bet Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly pareiškė, kad politinė ir prekybos sutartis negali būti pasirašyti iki prezidento rinkimų. Jo žodžiais, pereinamasis laikotarpis turi pasiekti paskutinį tašką, „o, kai turėsime vyriausybę, būsime pasiruošę vėl tai aptarti“. E.Broko manymu, sutartis galėtų būti pasirašyta vasarą. „Mes esame pasirengę pasirašyti, dabar Ukrainos valdžia turi pasistengti, kad tai būtų įmanoma“, – sakė jis.

Kaip jis pažymėjo pirmadienį, tarptautinė bendruomenė (ES, Tarptautinis valiutos fondas ir pan.) pasirengusi Ukrainos vyriausybei suteikti 20 mlrd. eurų finansinę paramą reformoms įgyvendinti ir šią paramą galima būtų suteikti nedelsiant, kad būtų išvengta nemokumo. ES paramą skirs geresnėms ekonominėms sąlygos kurti, pasiruošti pasirašyti ES asociacijos sutartį.

46 mln. gyventojų turinčią Ukrainą neramumai krečia nuo lapkričio, kai V.Janukovyčius atmetė Asociacijos sutartį su ES, pasirinkdamas grįžti prie tradicinių glaudesnių ryšių su Maskva. Šis žingsnis apstulbino eurointegracijos šalininkus Ukrainos visuomenėje ir išprovokavo audringus protestus. Vėliau neramumai peraugo į grumtynes dėl Ukrainos ateities tarp Rusijos ir Vakarų šalių.

Nesmurtauti paraginti ir „Berkut“, ir protestuotojai

Trečiadienį europarlamentarai išklausys Kijeve šiuo metu viešinčios ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimą ir diskutuos dėl ES sankcijų bei kitų diplomatinių priemonių, kurios galėtų padėti sustabdyti smurto protrūkį Ukrainoje. Ketvirtadienį bus balsuojama dėl atitinkamos rezoliucijos. Vasario 6-osios rezoliucijoje EP pakvietė ES nares įvesti sankcijas (neįleisti į Bendrijos šalis, įšaldyti turtą ir nuosavybę) visiems Ukrainos pareigūnams, teisės aktų leidėjams ir juos remiantiems oligarchams, atsakingiems už protestuotojų žūtis bei prieš juos nukreiptas griežtas priemones.

Kartu ES paraginta plačiai atsiverti Ukrainos visuomenei: nedelsiant pasirašyti susitarimą dėl nemokamų vizų išdavimo tvarkos, iš esmės sumažinti vizos mokestį jauniems ukrainiečiams, plėtoti jaunimo mainų programas.

Praėjusią savaitę Briuselyje susirinkę ES užsienio ministrai jau susitarė dėl vizų neišdavimo asmenims, kaltiems dėl smurto Ukrainoje, ir jų sąskaitų ES šalyse įšaldymo.

Rezoliucijoje taip pat nurodyta, kad krizę Ukrainoje padėtų išspręsti laikinosios vyriausybės sudarymas ir išankstiniai rinkimai. Europarlamentarai pasmerkė smurtą taikių piliečių, žurnalistų, studentų, pilietinės visuomenės aktyvistų, opozicionierių ir dvasininkų atžvilgiu, pareikalavo nutraukti specialiųjų policijos pajėgų „Berkut“ naudojimą prieš protestų dalyvius, bet ir protestuotojus paragino susilaikyti nuo jėgos naudojimo.

Be to, rezoliucijoje Rusija paraginta laikytis konstruktyvaus požiūrio ir susilaikyti nuo atsakomųjų priemonių taikymo bei netinkamo spaudimo, kuriuo siekiama pažeisti suverenią kaimyninių šalių teisę laisvai spręsti dėl savo ateities.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min