Tokį laišką, tarp kurio signatarų yra buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, lietuvių europarlamentaras Vytautas Landsbergis, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas, europarlamentaras Danielis Cohn-Benditas, taip pat – prancūzų rašytojai Andre Glucksmannas ir Bernard'as-Henri Levy, paskelbė keturi laikraščiai.
Laiške sakoma, kad Gruzijoje ant kortos pastatytas Europos integralumas. „Praėjus 20-čiai metų po pusės žemyno išlaisvinimo, Europoje statoma nauja siena, šį kartą – per suverenią Gruzijos teritoriją“, – pažymi laiško autoriai.
Dokumento autoriai įsitikinę, kad Vakarų demokratinių šalių nesugebėjimas tinkamai atsakyti į joms draugiškos valstybės padalijimą, nors ir nereikšmingą pagal teritorijos dydį, gali sukelti labai rimtų pasaulinio masto padarinių.
„Raginame 27 ES demokratinius lyderius apibrėžti veiksnią strategiją, kad Gruzijai (būtų) padėta taikiai atgauti savo teritorinį vientisumą ir pasiekti nelegaliai Gruzijos teritorijoje dislokuotų Rusijos pajėgų išvedimą', – rašoma laiške.
Autoriai pažymi, kad Europa nėra suinteresuota atnaujinti Šaltojo karo įtampos, bet Vakarų demokratijų nesugebėjimas reaguoti į „draugiškos valstybės suskaldymą“ gali turėti pasaulinių padarinių.Rusija ir Gruzija pernai rugpjūtį kariavo penkių dienų karą dėl Rusijos remiamų atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų, kuriuos Maskva po karo pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
Vakarų šalys laikosi pozicijos, kad šie regionai vis tiek yra Gruzijos dalis.
Minimo laiško autoriai primena nuolaidžiavimą naciams 4-ajame dešimtmetyje ir 9-ojo dešimtmečio disidentų drąsą, sudariusią sąlygas nugriauti Geležinę uždangą. Šie įvykiai, autorių nuomone, yra tiesiogiai susiję su Gruzijos šiandienos klausimu.
„Tuo metu, kai Europa prisimena 1939 metais pasirašyto Molotovo-Ribbentropo pakto gėdą, taip pat 1938 metų Miuncheno susitarimą, tačiau tuo pat metu ruošiasi minėti 1989 metai įvykusį Berlyno sienos ir geležinės uždangos griūtį, mūsų mintyse kyla vienas klausimas: ar istorija mus ko nors išmokė? Galima paklausti kitaip: ar sugebėsime nepakartoti klaidų, kurios meta tokį niūrų šešėlį ant XX amžiaus?“ – klausia kreipimosi autoriai.
„Smerkti ar aukštinti praeities įvykius yra bergždžias reikalas, jei ir toliau nesugebame įvertinti jų pamokų, – rašo autoriai. – Didelė valstybė visada ras ar suorganizuos pretekstą, kad įsiveržtų į kaimynę, kurios nepriklausomybe piktinasi. Hitleris 1939 metais apkaltino lenkus pradėjus karo veiksmus, Stalinas kaltino suomius, kai įsiveržė 1940 metais.“
Autoriai pažymi, kad Europa nėra suinteresuota atnaujinti Šaltojo karo įtampos, bet Vakarų demokratijų nesugebėjimas reaguoti į „draugiškos valstybės suskaldymą“ gali turėti pasaulinių padarinių.
„Europos Sąjunga buvo sukurta nepaisant Miuncheno gundymų ir geležinės uždangos. Įvyktų tikra katastrofa, jeigu kokiu nors būdu parodytume esantys nuolaidžiauti veiksmams, sukėlusiems mūsų žemyne karą ir padalijimą, kuris tęsėsi didžiąja praeito šimtmečio dalį, – rašoma kreipimesi. – Ant kortos pastatytas likimas projekto, kuriam iki šiol skyrėme savo gyvenimus. Šio projekto esmė – taikus ir demokratinis Europos žemyno suvienijimas.“
„Būtų pražūtinga, jei pasirodytume kaip nors toleruojantys tokią praktiką, kuri įstūmė mūsų žemyną į karą ir suskaldymą, (trukusius) beveik visą praėjusį amžių“, – rašoma kreipimesi.
Kreipimąsi, kurį išspausdino britų „The Guardian“, prancūzų „Le Monde“, vokiečių „Die Welt“ ir italų „Corriere della Sera“, be minėtų asmenų, taip pat pasirašė Estijos Tėvynės sąjungos ir „Res Publica“ lyderis Martas Laaras, buvęs Europos parlamento narys Otto von Habsburgas, britų žurnalistas Timothy Gartonas Ashas, britų politologas Markas Leonardas, lenkų žurnalistas Adamas Michnikas ir katalonų filosofas Josepas Ramoneda.
