Demonstracija Paryžiaus šiauriniame priemiestyje Sarselyje buvo jau trečiosios riaušėmis pasibaigusios eitynės per pastarąsias aštuonias dienas šalyje, kurioje gyvena tiek didžiausia Vakarų Europos musulmonų bendruomenė, tiek didelė žydų bendruomenė.
Pareigūnų sprendimas uždrausti protesto akcijas teritorijose, laikomose pernelyg opiomis, taip pat buvo vertinamas prieštaringai, nes demonstracijos ten vis tiek vyko ir peraugdavo į smurtą, tuo tarpu eitynės, kurioms būdavo išduodamas leidimas Prancūzijoje ir kitų Europos šalių miestuose, vykdavo taikiai.
Nuo Vienos iki Stokholmo ir Amsterdamo tūkstančiai žmonių dalyvavo protesto akcijose prieš Izraelio puolimą, per kurį žuvo jau daugiau nei 500 palestiniečių ir 20 izraeliečių.
Nors per tuos renginius tvarką prižiūrėjo policija, demonstracijų metu užfiksuota nedaug incidentų.
„Nesame antisemitai – esame čia dėl žmonių. Raginame europiečius ir amerikiečius pagaliau kažką padaryti“, – sakė eitynių Vienoje, kuriose dalyvavo 11 tūkst. žmonių, organizatoriai.
Tačiau Sarselyje, kuris neretai vadinamas Mažąja Jeruzale dėl jame gyvenančios didelės žydų sefardų bendruomenės, nesankcionuota, tačiau tvarkinga demonstracija, kurioje dalyvavo keli šimtai žmonių, virto sumaištimi, kai dešimtys jaunuolių, kurių dalis veidus buvo prisidengę kaukėmis, padeginėjo šiukšlių konteinerius, svaidė fejerverkus ir dūminius užtaisus.
Plėšikautojai pradėjo siaubti parduotuves, nuniokojo vienus laidojimo namus ir išdaužė jų langus, o keli protestuotojai skandavo: „Velniop Izraelį!“.
Kiti įsiveržė į vieną vaistinę, kurioje įsiplieskė gaisras. Jaunos merginos grobė ten rastas pieno mišinių kūdikiams pakuotes.
Plėšikautojai pradėjo siaubti parduotuves, nuniokojo vienus laidojimo namus ir išdaužė jų langus, o keli protestuotojai skandavo: „Velniop Izraelį!“.
„Imsimės kasos aparato“, – šūktelėjo vienas riaušininkas, tačiau jo balsą nustelbė virš žmonių galvų pakibusio policijos sraigtasparnio triukšmas ir netoliese esančios picerijos signalizacija.
Tuomet saugumo pajėgos pradėjo šaudyti į plėšikautojus guminėmis kulkomis.
Netoliese riaušių policija užtvėrė kelią prie vietos sinagogos, prie kurios budėjo grupė jaunuolių, ginkluotų lazdomis ir geležiniais strypais. Vienas iš jų laikė Izraelio vėliavą.
Reakcija į pražūtingą Gazos Ruožo bombardavimą atskleidė gilų susipriešinimą Prancūzijos visuomenėje: šios šalies žydų bendruomenė vis labiau susirūpinusi dėl antisemitizmo, stiprėjančių radikalių islamistų ir ultrakairiųjų aktyvistų, kurių priešinimasis Izraelio politikai kai kada balansuoja ant antisemitizmo ribos.
Smurtas Sarselyje atkartojo šeštadienį viename šiauriniame Paryžiaus rajone vykusių eitynių scenarijų: ten taikiai prasidėjusi protesto akcija irgi tapo nevaldoma bei išprovokavo susirėmimus su riaušių policija bei dešimčių žmonių areštus.
Kai kurie apžvalgininkai Prancūzijoje ir šeštadienio eitynes organizavusi kairioji partija piktinosi valdžios sprendimu uždrausti tą demonstraciją, juolab kad kiti protestai Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse vyko be incidentų.
Vienos centre sekmadienį 11 tūkst. žmonių žygiavo protestuodami prieš „žudymą ir priespaudą Palestinoje“.
Šeštadienį eismas dalyje Londono centro buvo paralyžiuotas, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pasisakyti prieš Izraelio karinę kampaniją.
Sekmadienį Londone vyko tiek Izraelio politikos šalininkų, tiek jos priešininkų eitynės, bet policija palaikė atstumą tarp priešingų stovyklų, o jokių areštų nebuvo.
Vienos centre sekmadienį 11 tūkst. žmonių žygiavo protestuodami prieš „žudymą ir priespaudą Palestinoje“.
Mažesnės demonstracijos, kuriose dalyvavo 500–600 žmonių, taip pat buvo surengtos Austrijos miestuose Grace ir Lince.
Tuo tarpu Amsterdame apie 3 000 demonstrantų nešė plakatus, kurių užrašai skelbė „Sustabdykite karą“ ir „Izraelio karo nusikaltėliai“, sakė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.
„Tai tiesiog turi liautis. Žudomi vaikai, o jie yra nekalti“, – sakė 32 metų Ekrem Kara, dėvinti tradicinę palestiniečių musulmonių juodai baltą skarą kefiją.
Stokholme protestavo apie tūkstantis žmonių.
Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas teisino sprendimą išvaikyti protestuotojus Paryžiuje, sakydamas, kad įsiplieskęs smurtas „juo labiau pateisina drąsų Vidaus reikalų ministerijos sprendimą uždrausti demonstraciją“.
Kalbėdamas tuo metu, kai Paryžiuje minimos per Antrąjį pasaulinį karą 1942 metų liepos 16–17 dienomis Paryžiuje nacių ir jų kolaborantų surengtų masinių žydų gaudynių metinės, M.Vallsas perspėjo dėl „naujos formos antisemitizmo“.
Tačiau buvęs Prancūzijos premjeras ir iškilus dešiniojo sparno politikas Alainas Juppe kritikavo Izraelio puolimą, kuriuo, anot jo, galbūt siekiama sunaikinti Gazos Ruožą kontroliuojantį islamistų judėjimą „Hamas“, tačiau „daugiausia, ką matome, – tai terorizuojamos šeimos, įstrigusios Cahalo (Izraelio gynybos pajėgų) bombardavimų spąstuose“.
Savo tinklaraštyje A.Juppe rašė „nesuprantantis Izraelio vyriausybės strategijos“ ir ragino nedelsiant paskelbti paliaubas.
