Rekordinės oro temperatūros, kurias, pasak mokslininkų, lemia klimato kaita, antradienį prognozuojamos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Pietvakarių Europą apėmusiems ir daug gaisrų jau sukėlusiems dusinantiems karščiams slenkant į šiaurę.
„Dėl didelio išdžiūvimo ir ekstremalaus karščio didėja gamtinių gaisrų rizika“, – sakoma Europos Sąjungos programos „Copernicus“ stebėjimo tarnybos pareiškime.
Organizacijos nepaprastųjų situacijų valdymo tarnyba įspėjo, kad didelei Vakarų Europos daliai gresia „itin didelis“ gaisrų pavojus.
Karščio banga taip pat lemia didelę pažemio ozono koncentraciją, nurodė „Copernicus“.
Ne taip kaip aukštai atmosferoje esantis apsauginis ozono sluoksnis, pažemio ozonas yra svarbi iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), miestų smogo komponentas, kenkiantis žmonių sveikatai ir slopinantis augalų fotosintezę.
„Labai didelės taršos ozonu potencialus poveikis žmonių sveikatai gali būti žymus kalbant ir apie kvėpavimo takų, ir apie širdies bei kraujagyslių ligas“, – sakė atmosferos stebėjimo tarnybos „Copernicus“ mokslininkas Markas Parringtonas.
Pažemio ozonas susidaro žmogaus veiklos nulemtiems teršalams reaguojant Saulės šviesoje, ir „Copernicus“ nurodo, kad šių teršalų kiekio mažinimas yra „lemiamas“ dalykas.
Mokslininkai jau aptiko „itin didelę taršą pažemio ozonu“ Europos vakaruose ir pietuose, ypač virš Pirėnų pusiasalio ir kai kurių Šiaurės Italijos dalių.
Pažemio ozono koncentracija paprastai būna didžiausia vidurdienį. Maksimali dienos koncentracija sveikatai kenksmingus lygius pasiekia Portugalijoje, Ispanijoje ir Italijoje, sakoma pranešime.
Mokslininkai dabar įspėja, kad nors padėtis Pirėnų pusiasalyje tikriausiai gerės, labai didelės pažemio ozono koncentracijos kylant oro temperatūrai fiksuojamos šiaurinėse ir vakarinėse žemyno dalyse.
Ozono koncentracija šiuose regionuose piką turėtų pasiekti artimiausiomis dienomis; vėliau prognozuojamas mažėjimas.
„Copernicus“ neprognozuoja atokvėpio nuo miškų gaisrų, siaučiančių kai kuriose Pietų Europos dalyse.
