„Bijau, kad Europos... laukia „prarastasis dešimtmetis“, panašus į praeito amžiaus 10-ą dešimtmetį Japonijoje. Dešimtmetis be ekonomikos augimo, nuolatinio taupymo ir diržų veržimo dešimtmetis, socialinių neramumų dešimtmetis“, – V.Klausas rašo straipsnyje, kurį pirmadienį paskelbė savaitraštis „Tyden“.
Šis liberalių pažiūrų ekonomistas, garsėjantis euroskeptiška pozicija, teigia, kad dabartinės euro zonos skolų krizės pagrindinės priežastys – neproporcingas vartojimo augimas visuomenėje, beatodairiškai dalytos bankų paskolos ir visuotinis vyriausybių nesugebėjimas subalansuoti valstybių biudžetų.
Jis taip pat pažymėjo, jog Europos krizę nulėmė ne vien finansų, valiutos arba ekonomikos problemos.
„Tai pačios Europos visuomenės, jos elgesio ir mąstysenos krizė“, – rašo 70 metų V.Klausas, kurio šalis tapo Europos Sąjungos (ES) nare 2004 metais, tačiau dar neįsivedė euro.
V.Klausas taip pat pabrėžė „demokratijos deficitą“ Europoje – pasak jo, šiuo metu stebimas „demokratijos stygius arba galima postdemokratija“.
Prisimindamas savo šalies komunistinio režimo patirtį, prezidentas aiškino, kad Europa neturi gulagų, tačiau ji kenčia nuo politikos diktato ekonomikai.
„Reguliavimo, kontrolės, valdymo ir ekonominio gyvenimo organizavimas iš viršaus bei rinkos slopinimo laipsnis toli peržengia bet kokias racionalios ekonomikos padėties ribas“, – pabrėžė jis..
„Vyriausybės kišimosi į ekonomiką laipsnis mūsų dienų ES absoliučiai skiriasi nuo ankstyvojo agresyvaus komunizmo, tačiau nelabai skiriasi nuo jo galutinių, pastebimai „švelnesnių“ atmainų“, – pridūrė V.Klausas.
Jis siūlo šią padėtį spręsti imantis gilių transformacijų, panašių į įvykdytas buvusiose komunistinio bloko šalyse, prieš joms įstojant į ES.
„Arba Europa kiek įmanoma skubiau imsis šios transformacijos, arba atsidurs likusios dinamiškai besivystančio pasaulio dalies paribyje“, – nurodė V.Klausas.
