Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip pat Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų Europos šalių lyderius bei Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovus į popietinę vaizdo konferenciją.
Tikimasi, kad vėliau jie antrojoje konferencinio skambučio dalyje pasikalbės su D. Trumpu ir jo viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu).
Penktadienį vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas – pirmasis nuo tada, kai Rusija prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – kol kas planuojamas be V. Zelenskio.
Tai pakurstė būgštavimus, kad Kyjivas gali būti priverstas daryti skausmingas nuolaidas, taip pat ir dėl teritorijų.
ES lyderiai antradienį pabrėžė „nepriklausomą Ukrainos teisę pasirinkti savo likimą“ ir pridūrė, kad „tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga“.
V. Zelenskis, antradienį kalbėdamas su žurnalistais, atmetė kariuomenės išvedimo iš Donbaso, į kurį Maskva reiškia pretenzijas, galimybę.
F. Merzo biuras pranešė, kad konferenciniame pokalbyje bus aptartos „tolesnės spaudimo Rusijai galimybės“ ir „galimų taikos derybų rengimas bei susiję teritorinių pretenzijų ir saugumo klausimai“.
Derybose dalyvaus Suomijos, Prancūzijos, JK, Italijos, Lenkijos, Ukrainos lyderiai, Europos Komisijos ir ES Tarybos vadovai, NATO generalinis sekretorius, taip pat JAV prezidentas ir jo pavaduotojas, pirmadienį pranešė Berlynas.
Tuomet JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir F. Merzas taip pat surengs naują vadinamosios Norinčiųjų koalicijos derybų raundą.
„Rusijos kariuomenė nesiruošia baigti karo“
Pirmadienį D. Trumpas sumenkino proveržio Aliaskoje galimybę, tačiau teigė, kad tikisi „konstruktyvių pokalbių“ su V. Putinu.
„Tai iš tikrųjų yra šiek tiek pažintinis susitikimas“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Bus kažkiek apsikeitimo, bus tam tikrų pokyčių kalbant apie teritoriją“, – pareiškė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Rusija pareikalavo, kad Kyjivas išvestų savo pajėgas iš kelių regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, įsipareigotų būti neutralia valstybe, atsisakytų JAV ir ES karinės paramos ir atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
Ukraina pareiškė niekada nepripažinsianti Rusijos kontrolės savo suverenioje teritorijoje, nors pripažino, kad Rusijos užgrobtų žemių susigrąžinimas turėtų vykti diplomatiniais būdais, o ne mūšio lauke.
Antradienį Ukraina pareiškė, kad įsitraukė į sudėtingus mūšius su Rusijos pajėgomis, Maskvai sparčiai žengiant į priekį siaurame, bet svarbiame fronto linijos ruože šalies rytuose.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose teigė, kad „matome, jog Rusijos kariuomenė nesiruošia baigti karo. Priešingai, jie atlieka judesius, kurie rodo pasirengimą naujoms puolimo operacijoms“.
