Jeigu užsitikrins Strasbūre posėdžiaujančių europarlamentarų daugumą, ši konservatyvių pažiūrų 60-metė vokiečių politikė pakeis dabartinį EK vadovą Jeaną-Claude'ą Junckerį.
„Laimės paslaptis yra laisvė. Laisvės paslaptis yra drąsa. Būkime drąsūs drauge“, – ragino ji europarlamentarus, cituodama senovės graikų istoriką Tukididą.
Prognozuojama, kad jos šalininkų ir priešininkų bus apylygiai, o jeigu vokietės kandidatūrai nebūtų pritarta, ES vėliau šią vasarą lauktų įtempti ginčai tarp europarlamentarų ir 28 Bendrijos narių lyderių.
Be to, jeigu U. van der Leyen pergalę užtikrintų tik euroskeptikų palaikymas, jos pozicijos susilpnėtų dar prieš lapkritį tampant pirmąja moterimi, perėmusia ES pagrindinės vykdomosios valdžios institucijos vairą.
„Daug kartų minėta, kad turime tik dvi savaites pažinti vieniems kitus. Aš čia“, – sakė ji, baigdama dėstyti savo argumentus Europos Parlamentui.
Dabartinė vokiečių gynybos ministrė turėjo tik dvi savaites išdėstyti savo vizijai po netikėto jos kandidatūros iškėlimo per tris dienas trukusį įtemptą ES viršūnių susitikimą, kai buvo atmesti EP remiami kandidatai.
Tačiau U. von der Leyen pateikė virtinę raštu išdėstytų pažadų pagrindiniams centro dešiniųjų, socialistų ir liberalų blokams, o dabar tikisi surinkti mažiausiai 374 balsų daugumą, kad jos kandidatūra būtų patvirtinta.
Jos kalba išprovokavo gyvus debatus. „Kalba yra tik kalba, tai ribota“, – pripažino ji ir paragino europarlamentarus atsižvelgti į tą paskubomis parengtą manifestą.
Ji pažadėjo: „Klimato požiūriu neutrali Europa 2050 metais. Labiau socialinė ir konkurencingesnė Europa. Europa, išnaudojanti visą savo potencialą. Europa, turinti naujo veržlumo dėl Europos demokratijos, ir stipri Europa, ginanti mūsų europietišką gyvenimo būdą.“
Per kelias valandas po jos kalbos iki balsavimo pradžios partijų pareigūnai užsiminė, kad ji gali kliautis centro dešine, beveik visais liberalais ir, galbūt, dviem trečdaliais kairiųjų. To jai turėtų pakakti.
Tačiau žalieji ir centro kairės europarlamentarai iš tokių didelių valstybių kaip Prancūzija ir Vokietija ketino balsuoti prieš jos kandidatūrą ir tai gali reikšti, kad dauguma priklausys nuo euroskeptikų ar populistų.
Mažas „Taip“
Pirmadienį U. von der Leyen paskelbė, kad vėliau šią savaitę pasitrauks iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybės, kad ir kaip pakryptų balsavimas Europos Parlamente, pabrėždama savo ambicijas siekti karjeros Bendrijos institucijose.
„Bus mažas „taip“, – prognozavo vienas informuotas ES šaltinis. – Ji bus išrinkta gavusi mažiau balsų negu Junckeris – prieš penkerius metus.“
Bus mažas „taip“, – prognozavo vienas informuotas ES šaltinis.
Tąsyk buvęs Liuksemburgo premjeras užsitikrino 422 europarlamentarų palaikymą. Taigi, jeigu Briuselyje gimusi Vokietijos ministrė veteranė ir septynių vaikų motina gautų mažiau nei 400 balsų, toks rezultatas atrodytų nuviliantis.
Kitas aukšto rango pareigūnas sakė, jog net jeigu U. von der Leyen nepasiseks, kadenciją baigiantis Belgijos premjeras Charles'is Michelis taptų Europos Vadovų Tarybos pirmininku vietoje lenko Donaldo Tusko.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorė Christine Lagarde tebebūtų siūloma vadovauti Europos Centriniam Bankui (ECB), bet susitarti dėl visiems priimtino Europos Komisijos pirmininko gali būti keblu.
„Bet kuris kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus turėtų ateiti iš EPP (Europos liaudies partijos) šeimos ir negalėtų būti prancūzas. Padėtis būtų kebli – ant plauko pakibtų lyčių pusiausvyra“, – aiškino šaltinis.
Balsavimas Strasbūre prasidėjo 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku. Rezultatų tikimasi sulaukti maždaug per 1,5–2 valandas.
Naujasis Europos Komisijos vadovas darbą pradėtų lapkričio 1-ąją, kitą dieną po dabartinės vėliausios Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos datos.
Jam arba jai tektų tvarkytis su „Brexit“ padariniais, Italijos nenoru vykdyti įsipareigojimus dėl valstybės skolos ir Lenkijos bei Vengrijos užmojais perženginėti ES palaikomas liberaliosios demokratijos taisykles.
Kad galėtų veiksmingai dirbti, ES vadovui bus reikalingas tvirtos daugumos palaikymas Strasbūre, bet po gegužę įvykusių rinkimų Europos Parlamentas yra labiau susiskaldęs nei kada nors anksčiau.
