Praėjusiais metais Europos Komisija (EK) pasiūlė beveik dviejų trilijonų eurų (2,3 trilijono JAV dolerių) vertės biudžetą 2028-2034 metų laikotarpiui, kuris apima ir su koronavirusu susijusių ES skolų grąžinimą.
ES įstatymų leidėjai atmetė šį pasiūlymą ir paragino ES atidėti skolos grąžinimą, kad būtų galima finansuoti 10 proc. išlaidų padidėjimą ir surinkti naujų lėšų, visų pirma apmokestinant skaitmeninius gigantus ir internetinius lošimus.
Jų noras turėti didesnį biudžetą sukėlė konfliktą su ES šalimis, įskaitant Vokietiją. Berlynas, priešingai, ragina sumažinti išlaidas kai kuriose srityse.
Rumunijos atstovas EP Siegfried Muresan (Zigfridas Murašanas), kuris vadovaus deryboms su valstybėmis narėmis, pareikalavo „stipraus“ biudžeto. „Europos Parlamento pozicija yra aiški: manome, kad negalime padaryti daugiau su mažiau“, –per diskusijas parlamente Strasbūre sakė jis.
Laikas yra esminis veiksnys, teigia aukšti ES pareigūnai.
Už biudžetą atsakingas EK narys Piotras Serafinas diskusijų metu parlamentui sakė, kad galutinis susitarimas dėl išlaidų 2028-2034 metais turi būti pasiektas iki šių metų pabaigos. Primindamas apie vykstančius karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, P. Serafinas sakė, kad ES „neturėtų tikėtis, jog ateinantys metai bus lengvesni, priešingai. Būtent todėl laiku pasiektas susitarimas dėl (biudžeto) yra svarbesnis nei bet kada“.
Taip pat kyla susirūpinimas dėl kitų metų rinkimų, įskaitant Prancūzijoje, todėl ES nori susitarimo iki šių metų pabaigos, nes baiminamasi, kad potenciali Prancūzijos kraštutinės dešinės vyriausybė ateinančiais metais galėtų dar labiau apsunkinti derybas.
Tuo metu galimas Prancūzijos kraštutinės dešinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ kandidatas į prezidentus ir EP narys Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) griežtai sukritikavo skubėjimą pasiekti susitarimą prieš Prancūzijos rinkimus.
„Kaip mes galime nesijaudinti dėl šių manevrų, kuriais siekiama susitarti dėl ES biudžeto prieš 2027 metų pavasarį numatytus Prancūzijos prezidento rinkimus, prieštaraujant įprastam grafikui, ir visa tai daroma siekiant priversti imtis veiksmų būsimąjį prezidentą?“ – sakė jis.
J. Bardella taip pat pasisakė prieš didesnį biudžetą, apibūdindamas jį kaip „neapgalvotą skubėjimą“, kuris Prancūzijos mokesčių mokėtojams kainuos „20 mlrd. eurų“.
Europos Parlamento parengtas tekstas bus derybų su valstybėmis narėmis, kurios paprastai turi lemiamą žodį biudžeto klausimais, pagrindas. Tačiau valstybių narių nuomonės šiuo klausimu labai skiriasi: Prancūzija siekia didesnio bendro skolinimosi, o Vokietija ir Nyderlandai tam kategoriškai prieštarauja.
