Sekite 15min Google
Tarp nukentėjusiųjų per naujausią programišių išpuolį buvo Belgijos, Estijos, Suomijos, Liuksemburgo ir Švedijos prekybos centrai.
Didieji Prancūzijos mažmenininkai spalio 12 pareiškė, kad šimtai parduotuvių šaldymo sistemų nukentėjo nuo kibernetinės atakos, dėl kurios teko išmesti sugadintą maistą, be to, tai sukėlė susirūpinimą dėl maisto saugumo.
Atsakomybės už išpuolius niekas neprisiėmė.
„Carrefour Belgium“ pirmadienį pranešė apie sutrikimus maždaug 15 iš 700 savo parduotuvių.
„Tai kibernetinė ataka, kitos priežasties nėra“, – sakė atstovas Michas Vergauwenas (Michas Vergauvenas).
„Ikea Belgium“ atstovė taip pat nurodė, kad kibernetinė ataka smogė jos parduotuvei Monse, pietvakarių Belgijoje, todėl ankstyvą pirmadienio rytą šaldikliuose staigiai pakilo temperatūra.
Prekybos tinklai „Delhaize“, „Colruyt“ ir „Intermarche“ Belgijoje taip pat patyrė techninių problemų, paveikusių jų šaldytuvus, o „Delhaize“ pranešė, kad nukentėjo ir keturios jos parduotuvės Liuksemburge.
Belgijos pramoninio šaldymo grupė „Sabcobel“ teigė pradėjusi saugoti savo įrenginius po spalio 12 atakos Prancūzijoje, tačiau apie 10 proc. įrangos vis dar nebuvo sutvarkyta, o dalis jos buvo pirmadienį nukentėjusiose parduotuvėse.
„Jei „Sabcobel“ nebūtų pradėjusi šios operacijos (...), poveikis būtų buvęs daug didesnis“, – naujienų agentūrai AFP sakė generalinis direktorius Stephanas Moelansas (Stefanas Mulansas).
Švedijoje prekybos tinklas „Coop“ patvirtino, kad ankstyvą pirmadienio rytą kibernetinė ataka smogė šešioms iš maždaug 800 jo parduotuvių.
„Galime patvirtinti, kad tai yra kibernetinis incidentas. Dabar problema išspręsta, o šaldytuvai ir šaldikliai veikia įprastai“, – AFP sakė atstovas Carlosas Cancino (Karlosas Kansinas).
Pasak jo, „Coop“ nežino, kas slypi už šios atakos, tačiau pažymėjo, kad šešios nukentėjusios parduotuvės buvo prijungtos prie 4G mobiliojo ryšio tinklo, o ne atnaujintos 5G sistemos, todėl tapo labiau pažeidžiamos programišiams.
„Pažeidžiamumai“
Švedijos tinklas „Ica“ taip pat nurodė, kad „ribotas skaičius“ jo parduotuvių patyrė šaldymo sutrikimų, tačiau grupė negalėjo patvirtinti, kad to priežastis buvo kibernetinė ataka.
Pasak „Ica“ atstovės Helenos Johansson (Helenos Johanson), visos nukentėjusios parduotuvės buvo prijungtos prie Danijos gamintojo „Danfoss“ tiekiamos išorinės šaldymo valdymo sistemos – to paties tiekėjo, kuris tapo taikiniu per spalio 12 kibernetinę ataką prieš Prancūzijos mažmenininkus.
Visus klausimus ji nukreipė bendrovei „Danfoss“.
Ši į AFP prašymą pakomentuoti neatsakė.
Viena „Ica“ parduotuvė, esanti Šjobo, pietų Švedijoje, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad į jos šaldytuvus ir šaldiklius „buvo įsilaužta ir juose nustatyta 50 laipsnių“ Celsijaus temperatūra.
Suomijoje neįprasta temperatūra taip pat užfiksuota keliose mažesnėse maisto prekių parduotuvėse, priklausančiose „Kesko“ grupei.
„Šiuo metu tiriame priežastį, ir trikdžiai per tinklą dar neatmesti“, – AFP sakė „Kesko“ įmonių saugumo vadovas Petri Kayhko (Petris Keihkio).
Roni Kokkola (Ronis Kokola), Suomijos transporto ir ryšių agentūros „Traficom“ Nacionalinio kibernetinio saugumo centro informacijos saugumo specialistas, neatmetė kibernetinių trikdžių galimybės, „kiek tai susiję su Suomija“.
„Pastaraisiais mėnesiais tai matėme Europoje, todėl buvo tikimasi, kad tai išplis už Prancūzijos ribų į kitas šalis“, – sakė jis AFP.
„Šiais laikais labai būdinga, kad visokie pažeidžiamumai išnaudojami vis aktyviau ir greičiau“, – tvirtino suomis.
Estijoje programišiai atakavo mažiausiai vieną prekybos centrą, pakeldami temperatūrą šaldymo įrenginiuose iki 50 laipsnių Celsijaus, pranešė visuomeninis transliuotojas ERR.
Pažangių šaldymo sistemų gamintojos ir platintojos „Kitman Coldtech“ direktorius Jannas Mutso (Janas Mutso) ERR teigė, kad šie įrenginiai buvo senesni „Danfoss“ pristatyti modeliai, panašūs į tuos, į kuriuos taikytasi per ataką Prancūzijoje.
„Braižas yra tas pats, bet daugiau pasakyti negaliu“, – sakė J. Mutso.
Po atakos Prancūzijoje „Danfoss“ AFP pranešė, kad dauguma paveiktos įrangos buvo senosios kartos gaminiai, kurie „nebegauna programinės įrangos ar saugumo atnaujinimų“.
ES maisto ir žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas (Kristofas Hansenas) tuo metu sakė, kad „maisto saugumui reikia skirti daugiau dėmesio visais lygmenimis“.
„Piktnaudžiavimas maistu“ dabar tapo „realybe“, pridūrė jis.
