Šią precedento neturinčią misiją po virtinės katastrofų, per kurias žuvo šimtai migrantų, planuojama pradėti birželį. Toje turėtų dalyvauti karo laivai ir žvalgybos laivai, dislokuoti netoli Libijos krantų, iš kur išplaukia daugiausiai žmonių, rizikuojančių gyvybėmis, kad pasiektų Europos krantus.
Užsienio reikalų ir gynybos ministrai per susitikimą Briuselyje tikriausiai pritars šiais programai, kuri bus reta bendra 28 šalių bloko karinė misija. ES istoriškai dažniau rinkdavosi koordinuoti politinius ir finansinius veiksmus, o ne bendras karines priemones.
Tačiau šis planas gali likti sunkiai neįgyvendinamas, jeigu ES neužsitikrins Jungtinių Tautų rezoliucijos, pritariančios kariniams veiksmams prieš migrantų gabentojus dar prieš jų laivams pasiekiant Europos vandenis.
ES nori nustatyti, perimti ir galbūt sunaikinti žmonių kontrabandininkų laivus, dar neišplaukusius iš Libijos vandenų, kad sužlugdytų šį nusikalstamą „verslo modelį“.
Tačiau nesvarstomas klausimas dėl ES karių pasiuntimo į Libiją, kuri tapo pagrindine migrantų išvykimo šalimi, praeitą savaitę sakė Bendrijos išorės politikos vadovė Federica Mogherini. Libijoje šiuo metu yra dvi besivaržančios vyriausybės ir veikia daug džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojų.
Libijoje šiuo metu yra dvi besivaržančios vyriausybės ir veikia daug džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojų.
Jau per 5 tūkst. migrantų, kurių daugelis bėgo nuo pilietinio karo Sirijoje, žuvo per pastaruosius pusantrų metų, mėgindami pasiekti Europą plaukdami iš Šiaurės Afrikos – dažnai palaikėmis pripučiamomis valtimis arba sausakimšais žvejybos laivais.
Jeigu pirmadienį bus priimtas palankus sprendimas, ministrai tikriausiai prašys Europos karinių struktūrų parengti šią misiją, sakė šaltiniai. Ta operacija turėtų būti oficialiai pradėta per birželį vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
Įtakingiausios ES šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija – jau pažadėjo skirti karo laivų šiai misijai prieš migrantų gabentojus Viduržemio jūroje.
Planuojamos misijos „EU Navfor Med“ vadavietė turėtų įsikurti Romoje, o jai vadovauti bus paskirtas Italijos kontradmirolas Enrico Credendino, sakė naujienų agentūrai AFP vienas Europos diplomatas.
Ši karinių jūrų pajėgų operacija bus dalis platesnės ES iniciatyvos, kurią praeitą savaitę pristatė Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Tačiau kai kurios to plano dalys, ypač dėl atvykėlių kvotų paskirstymo ES šalims, kursto didelius prieštaravimus.
Britanija sako nedalyvausianti kvotų sistemoje ir ragino ekonominius migrantus grąžinti į šalis, iš kurių jie yra atvykę.
Britanija sako nedalyvausianti kvotų sistemoje ir ragino ekonominius migrantus grąžinti į šalis, iš kurių jie yra atvykę.
Londono poziciją netikėtai palaikė Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas, atmetęs kvotų planą savaitgalį. Prieš šiuos planus taip pat pasisakė Vengrija, Lenkija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva ir Slovakija.
ES karinės jūrų pajėgos būtų įpareigotos imtis veiksmų prieš žmonių kontrabandininkus, kurie neretai būna gerai ginkluoti. Pasak ekspertų, tie nusikaltėliai ima iš savo keleivių tūkstančius dolerių už pavojingą persikėlimą.
Jeigu ES nori pasiųsti savo šalių karo laivus į Libijos vandenis arba įpareigoti juos perimti su užsienio vėliavomis plaukiojančius laivus, pagal tarptautinius įstatymus tokiems veiksmams leidimą turi duoti Jungtinės Tautos.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris per praeitą savaitę Turkijoje vykusį NATO diplomatijos vadovų susitikimą išreiškė viltį, kad JT pritars tokiai operacijai, nors Rusija iš pradžių ją vertino skeptiškai.
