Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Kijevo kariniai veiksmai rytų Ukrainoje turės „pasekmių“, o Briuselis paragino iš paskutiniųjų stengtis, kad būtų vykdomas praėjusią savaitę Ženevoje pasirašytas susitarimas.
„Visiškai pasitikime Ukrainos vyriausybe, kad ji įgyvendins Ženevos susitarimą“, – sakė ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton atstovas Michaelas Mannas.
„Mes pripažįstame Ukrainos teisę imtis teisėtų veiksmų savo suverenumui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti“, – sakė M.Mannas.
„Mes pripažįstame Ukrainos teisę imtis teisėtų veiksmų savo suverenumui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti“, – sakė M.Mannas.
Pasak jo, visos Ženevos sutarties šalys – Briuselis, Vašingtonas, Maskva ir Kijevas – turėtų „daryti viską, kas tik įmanoma, kad padėtis būtų deeskaluota“.
ES diplomatijos vadovės atstovas nurodė, kad visos šalys įsipareigojo „panaudoti savo įtaką“ kovotojams nuginkluoti ir padėti vyriausybei susigrąžinti užimtų pastatų ir rajonų kontrolę“.
„Pastarieji įvykiai tam tikrais atvejais parodo..., kad ne visi yra pasiryžę laikytis“ sutarties, sakė M.Mannas ir pridūrė, jog diplomatinis problemos sprendimas yra vienintelis būdas judėti į priekį.
Paklaustas apie sankcijų Maskvai sugriežtinimo galimybę krizės paaštrėjimo atveju, M.Mannas atsakė, jog ES ieško galimų naujų priemonių, tačiau jų įvedimas priklausys nuo įvykių vietoje.
„Nėra jokių griežtų ar skubių terminų“, – sakė jis.
Europos Sąjunga (ES) jau yra paskelbusi beveik 40 Ukrainos ir Rusijos pareigūnų, tarp kurių esama artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sąrašą, kuriems neišduodamos ES vizos, o jų finansinės lėšos Europos bankuose įšaldytos.
ES lyderiai taip pat nusprendė išnagrinėti griežtesnių priemonių, tarp jų ir ekonominių, taikymo galimybes, tačiau dėl nuomonių skirtumo galutinio sprendimo Bendrija dar nepriėmė.
