Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos Sąjunga su nerimu laukia Donaldo Trumpo kadencijos pradžios

Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Donaldas Trumpas
Šaltinis: 15min
2
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Sąjunga (ES) atidžiai stebėjo JAV prezidento Baracko Obamos atsaką Rusijai, kuri kaltinama bandymu daryti įtaką JAV prezidento rinkimų rezultatams. Tiesa, europiečius jau žymiai labiau domina jo įpėdinio Donaldo Trumpo planai, rašo politico.eu.

D.Trumpo sprendimas dėl sankcijų Rusijai gali lemti, ar Europa panirs į sunkią kovą su kibernetinius išpuolius organizuojančiu Kremliumi. Tokios šalys kaip Italija ar Vengrija jau senokai reikalauja sankcijų Rusijai atšaukimo.

Tuo metu JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė siekia nubausti rusus ir už savavališką karinę invaziją Sirijoje. Baiminamasi, kad Rusija tokius pačius išpuolius, kokius panaudojo prieš JAV demokratus, bandys taikyti ir Prancūzijos prezidento bei Vokietijos parlamento rinkimų metu.

Sankcijų likimas – D.Trumpo rankose

Spėjama, kad tikrasis grėsmės Europai mastas atsiskleis būtent naujojo galingiausios pasaulio valstybės lyderio inauguracijos dieną, sausio 20-ąją.

„Europos Sąjungai itin svarbu, ką darys Trumpas“, – teigė Europos Tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovas Markas Leonardas.

Jei D.Trumpas atšauks sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje kurstymo, tai ES gali tekti pasekti JAV pavyzdžiu.

„Europos Sąjungos valstybėms tikras košmaras būtų žaisti gerą policininką-blogą policininką. Jei Trumpas atšauks sankcijas ir pripažins Krymo prijungimą, Europa atsidurs nepavydėtinoje situacijoje“, – sakė ekspertas.

ES lyderiai ekonomines sankcijas Rusijai gruodžio mėnesį pratęsė iki 2017-ųjų liepos 31-osios dienos. Spalio mėnesį britų siūlytos sankcijos dėl karinių veiksmų ir žudynių Sirijoje buvo atmestos.

Lenkijos Tarptautinių santykių instituto analitiko Mareko Wasinskio teigimu, sunku įsivaizduoti scenarijų, kuriuo vadovaujantis ES panaikintų sankcijas Rusijai, jei tai būtų ne karo Ukrainoje pabaiga ar JAV iniciatyva.

Jei bus mažai transatlantinės vizijos, kaip turi būti atsakyta Rusijai, o JAV atsitrauks nuo šių planų, tai nieko kito neliks ir Europai, – svarstė jis.

„Jei bus mažai transatlantinės vizijos, kaip turi būti atsakyta Rusijai, o JAV atsitrauks nuo šių planų, tai nieko kito neliks ir Europai“, – svarstė jis.

Senato respublikonai pasveikino B.Obamos sprendimą išsiųsti 35 Rusijos diplomatus, teigdami, kad sprendimas netgi buvo pavėluotas. Bet D.Trumpas jau senokai nebando savo pozicijos derinti su respublikonų partijos elitu ir mėgsta nenuspėjamus sprendimus.

Rusijos prezidentas V.Putinas jau derina savo politiką prie būsimo JAV lyderio ir nusprendė nesinaudoti įprasta praktika ir neatsakyti į diplomatinį amerikiečių smūgį. Jis žada laukti, kol D.Trumpas taps Baltųjų rūmų šeimininku.

„Nepaisant to, kad turime priežastį atsilyginti, mes nesileisime į vadinamąją virtuvės diplomatiją ir planuosime tolesnius žingsnius Rusijos-JAV santykiuose vertindami Trumpo administracijos politiką“, – teigiama Kremliaus išplatintame pranešime.

Iššūkiai kibernetiniam saugumui

Europos valstybių žvalgybininkai jau susipažįsta su JAV žvalgybos ataskaita, kurioje komentuojami Rusijos naudojami metodai. Baiminamasi, kad tokias atakas Kremlius rengs ir prieš savo kritikus Europos Sąjungoje.

Rugsėjo mėnesį ketvirtajai kadencijai Vokietijos kanclerės poste kandidatuosianti Angela Merkel gali sulaukti itin didelio spaudimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel
AFP/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Vokietijos vidaus žvalgybos vadas, kaip ir Prancūzijos ANSSI kibernetinio saugumo agentūra, jau įspėjo, kad šiemet ES gali sulaukti kaip niekada daug išpuolių.

„Prancūzija nuolat ir su dideliu dėmesingumu stebi procesus, kurie gali pakenkti jos suverenumui ir demokratinės raiškos formoms“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, išplatintame penktadienį.

Lapkričio mėnesį Prancūzijos Gynybos ir nacionalinio saugumo sekretoriatas suteikė informaciją politinėms partijoms, apklausų agentūroms ir elektronines balsavimo mašinas valdančioms kompanijoms, perspėdamos apie galimus iššūkius.

Trečiadienį socialistų partijos atstovas Prancūzijos parlamente Sebastienas Pietrasanta išsiuntė oficialų laišką vyriausybei, reikšdamas nerimą dėl būsimų rinkimų saugumo.

„Matėme ataką prieš demokratų partiją Amerikoje, tad neturėtume atmesti panašios atakos prieš mūsų balsų skaičiavimo mašinas galimybės“, – rašė jis, turėdamas galvoje Prancūzijos situaciją.

Kremlius gali turėti interesų, kad šiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose būtų išrinktas būtent jam palankus kandidatas.

Kremlius gali turėti interesų, kad šiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose būtų išrinktas būtent jam palankus kandidatas.

Konservatorių pasirinktas Francois Fillonas yra būtent toks kandidatas, reikalaujantis šiltesnių santykių su Maskva ir kalbantis apie sankcijų panaikinimo būtinybę. Prancūzijos žiniasklaidos teigimu, jis netgi asmeniškai bičiuliaujasi su V.Putinu.

Centro kairiųjų kandidatas Emmanuelis Macronas taip pat neslepia noro panaikinti sankcijas Rusijai. Ką jau kalbėti apie kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio Fronto lyderę Marine Le Pen.

Prancūzijos radikalė, euroskeptikė 2014 metais sulaukė iš Kremliaus valdomo banko 11 milijonų eurų paskolos. Jei Prancūzija pakeis savo poziciją Rusijos atžvilgiu, Vakarų Europai liks tik pasitikėjimas A.Merkel. Vidurio ir Rytų Europa gali likti izoliuota.

„Iš Lenkijos perspektyvos, jokių pasikeitimų negali būti, kai kalbame apie situaciją Ukrainoje“, – tikino analitikas M.Wasinskis. „Nesutiksime nutraukti sankcijų“, – pabrėžė jis.

Komentarai: 2
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min