Kroatų derybos dėl narystės truko aštuonerius metus.
Iš 43 procentų referendume dėl narystės Europos Sąjungoje balsavusių Kroatijos piliečių savo pritarimą pareiškė du trečdaliai, 30 procentų buvo prieš. Vieni iš didžiausių euroskeptikų – Kroatijos dešinieji – pabrėžia baimę dėl šalies suverenumo, o Europos Sąjungos duris paskui save Balkanų regione norėtų užverti galutinai, šitaip visiškai atsiskiriant nuo Serbijos bei Bosnijos – šalių, primenančių kruvino Jugoslavijos karo 1991–1995-aisiais kaltes ir nuoskaudas.
Europos Sąjunga bei Kroatijos liberalai šalies narystę, priešingai, laiko bandomuoju eurointegracijos modeliu Balkanuose, kuriuo galėtų sekti kitos valstybės.
Pagal visuomenės apklausas, daugiausiai iš ES kroatai tikisi naujų darbo galimybių užsienyje bei maisto kainų kritimo.
