Sekite 15min Google
„Raginame Europos Sąjungą imtis strategiškesnio ir aktyvesnio vaidmens Europos Arktyje“, – rašoma bendrame šalių vadovų pareiškime po Suomijos Laplandijos Rovaniemio mieste vykusio Europos ir Arkties šalių viršūnių susitikimo, kuriame, be kitų, dalyvavo Danija, Prancūzija, Vokietija, Graikija ir Švedija.
D. Trumpo ne kartą išsakyti grasinimai perimti Grenlandijos – didžiulės autonominės Danijos teritorijos – kontrolę sukėlė diplomatinę krizę tarp Vašingtono sąjungininkų.
Nors nuo metų pradžios jo tonas sušvelnėjo, ES šalys yra pasiryžusios didinti savo dalyvavimą regione, puikiai suprasdamos apie priešišką kaimynę kitoje ilgos rytinės Suomijos sienos pusėje.
Šalys, atkreipdamos dėmesį į „didžiulę ir ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę“, nurodė, kad Maskvos ambicijos didinti savo įtaką Arktyje ir jos „priešiškumas Europai, įskaitant suintensyvėjusią hibridinę veiklą, pabrėžia būtinybę stiprinti ES Arkties politiką“.
Tarp susitikime dalyvavusių pareigūnų buvo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen), ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir ES Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta), taip pat tokių šalių kaip Lietuva, Rumunija ir Graikija vadovai.
„Tai, kas vyksta čia, nėra vien regioninė istorija. Tai – visos Europos reikalas“, – sakė A. Costa.
Susirūpinimas aplinkosauga
Viršūnių susitikime jokie oficialūs sprendimai neturėjo būti priimti.
Tačiau tikimasi, kad Europos Komisija (EK) po kelių savaičių pristatys naują Arkties strategiją, kuri artimiausiais metais brėš Bendrijos gaires Arkties regione.
Šalys ir vadovai vis dar gali daryti įtaką galutiniam dokumentui, „todėl šia prasme tai yra gana savalaikis susitikimas“, naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos ministro pirmininko Petteri Orpo (Pėterio Orpo), inicijavusio šį susitikimą, vyresnysis patarėjas Europos reikalams Tuomas Tikkanenas (Tuomas Tikanenas).
„Idėja iš esmės yra sustiprinti bendrą ES strateginį požiūrį į Arktį šioje situacijoje, kai regiono geopolitinė ir ekonominė reikšmė pastebimai auga“, – teigė jis.
Susidomėjimas šiuo regionu gerokai išaugo nuo tada, kai 2021 metais buvo priimta pastaroji ES Arkties politika. Tai rodo ir gausus aukšto lygio svečių iš ne Arkties regiono šalių skaičius.
„Saugumo aplinka labai pasikeitė, o pastaruoju metu regionu labai domimasi“, – sakė T. Tikkanenas.
Vadovai aptarė įvairias temas – nuo ekonominių interesų iki saugumo.
Ekspertų teigimu, dėl klimato kaitos Arkties regionas šyla beveik keturis kartus sparčiau nei pasaulio vidurkis, o tai sukelia rimtų pasekmių tiek aplinkai, tiek vietos gyventojų pragyvenimo šaltiniams.
Tirpstant vandenyno ledynams, tokios šalys kaip Rusija, Kinija ir JAV suaktyvino veiklą šiame regione, lenktyniaudamos dėl gamtos išteklių ir naujų jūrų kelių.
Rugpjūtį Kinija ir Pietų Korėja išsiuntė konteinerinius laivus Šiaurės jūrų keliu Rusijos vandenyse, siekdamos išbandyti jo gyvybingumą, nes šis praėjimas kasmet vis ilgiau lieka be ledo.
Anksčiau šiais metais D. Trumpas tvirtino, kad Vašingtonui reikia kontroliuoti Grenlandiją dėl nacionalinio saugumo priežasčių, nors galiausiai atmetė galimybę ją prijungti jėga.
Netrukus po to, siekdama nuraminti D. Trumpą, NATO pradėjo naują misiją, skirtą saugumui Arktyje stiprinti.
Rugsėjo 7-ąją lankydamasi šioje didžiulėje saloje, EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) paskelbė apie 200 mln. eurų paketą Grenlandijai ir pažadėjo „būti labiau matoma ir labiau įsitraukusi Grenlandijoje bei Arktyje“.