Sekite 15min Google
„The Guardian“ kalbėjosi su M. Koudelka, Latvijos valstybės saugumo tarnybos (VDD) generaliniu direktoriumi Normundu Mežvietu bei Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovu Thomasu Nilssonu.
Visi trys pareigūnai sutarė, kad Rusijos diversinė veikla Europoje stiprės. T. Nilssonas neseniai įvykusį incidentą su bepiločiu orlaiviu Leipcigo oro uoste, dėl kurio Vokietijos valdžia apkaltino Rusiją, pavadino „lūžio tašku“.
N. Mežvietas pažymėjo, kad Maskva pereina nuo atsitiktinių taikinių, skirtų sukelti paniką, prie konkrečių objektų, susijusių su parama Ukrainai. „Matome pastangas pulti geležinkelių infrastruktūrą, taip pat objektus, susijusius su pagalba Ukrainai. Dabar stebime perėjimą prie gynybos pramonės taikinių“, – „The Guardian“ sakė VDD vadovas.
Provokacijos prisidengus svetima vėliava
M. Koudelka mano, kad Kremliaus planuose gali būti nedidelis įsiveržimas į su Rusija besiribojančias NATO teritorijas. Tai gali apimti „provokacijas su svetima vėliava“ bei plataus masto įtakos kampanijas. Pasak jo, toks scenarijus gali tapti realybe per kelis mėnesius, o ne metus, tačiau jis pridūrė, kad „daugybė žmonių daro viską, kad tai neįvyktų“.
Latvijos žvalgyba taip pat mato ženklų, kad Maskva ruošiasi ryžtingesniems veiksmams, nors tiesioginio užpuolimo požymių kol kas nefiksuojama. „Vis dar lieka atviras klausimas, ar jie turi tiesioginių ir konkrečių planų, ar visa tai yra tik dalis bendrų pastangų sėti baimę ir netikrumą Vakarų visuomenėje“, – teigė N. Mežvietas.
Dabartinė Rusijos taktika įvardijama kaip „eskalacija vardan deeskalacijos“. M. Koudelkos teigimu, Kremlius spaudžia jautriausias Vakarų visuomenių vietas tikėdamasis, kad pakankamai pakėlus statymus, Europos šalys nuspręs nutraukti paramą Ukrainai, rašo „The Guardian“.
Be kita ko, diversijų kampanija siekiama padidinti krūvį Vakarų žvalgybos tarnyboms. Dabar kiekvienas gaisras ar techninis gedimas turi būti tiriamas kaip potencialus teroro aktas, o tai Kremliui yra naudingas rezultatas.
Ką kalbėjo Tuskas
Šie perspėjimai nuskambėjo praėjus trims dienoms po Lenkijos premjero Donaldo Tusko pasisakymo parlamente. Jis informavo, kad žvalgybos duomenys rodo Rusiją artimiausiais mėnesiais ruošiant „hibridinius smūgius“ bepiločiais orlaiviais ir raketomis prieš Ukrainą remiančias NATO šalis, įskaitant Lenkiją.
Pasak D. Tusko, Maskva gali bandyti tokius incidentus pateikti kaip atsitiktinius, siekdama įtikinti sąjungininkus, kad 5-asis straipsnis yra „labiau teorinis nei praktinis“.
