Norvegija yra rami, daug naftos ir dujų turinti, turtinga šalis, o ES – žemynas, kenčiantis skausmingas taupymo programas ir smurtinius protestus: abi jos negalėtų atrodyti skirtingesnės.
Tačiau būtent Osle ES atsiims savo Nobelio premiją už pusės amžiaus indėlį į susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises.
Spalį paskelbtas Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas pagerbti 27 Europos valstybių bloką vėl įžiebė karštus šios Skandinavijos šalies debatus opiu narystės ES klausimu.
Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas pagerbti 27 Europos valstybių bloką vėl įžiebė karštus šios Skandinavijos šalies debatus opiu narystės ES klausimu.
Norvegai du kartus, per 1972 ir 1994 metų referendumus, atmetė narystę ES, kuriai ir dabar nepritaria trys ketvirtadaliai gyventojų.
Premjeras Jensas Stoltenbergas, kuris pats yra proeuropietiškas politikas, skubiai pažymėjo, kad Nobelio premija nežymi jokio šalies santykių su ES pokyčio, nors daugelis ėmė greit painioti šiuos du dalykus.
Iškalbingas ženklas yra ir kelių kategoriškai euroskeptiškos Centro partijos, kuri yra J.Stoltenbergo sąjungininkė, ministrų sprendimas nedalyvauti premijos įteikimo ceremonijoje, oficialiai – dėl kitų darbų.
Kaip sako Norvegijos aljansas „Ne ES“, Bendrija pilna bėdų, kurios prastai dera su Nobelio premija: gynybos politika, kuri prieštarauja demilitarizavimo sąvokai, aštri skolų krizė, kuri kelia „riaušes, ekstremizmą“, agresyvi prekybos politika skurdžių šalių atžvilgiu, užtrenktos durys pabėgėliams.
„Pastaraisiais metais vietoje šio vienybės paveikslo, “vienas už visus ir visi už vieną„, ji dabar skyla į Šiaurę ir Pietus, turinguosius ir neturtinguosius, esančius euro zonoje ir už jos ribų, ir taip toliau“, – sakė šio aljanso lyderis Hemingas Olaussenas.
Istoriškai „Norvegijos debatuose ES, kaip taikdario, vaidmuo niekada nebuvo centrinis“, AFP pažymėjo politologas Berntas Aardalas.
„Net tarp tų, kurie remia narystę, bendrai dominavo ekonominis argumentas“, – pridūrė jis.
Esant tokiam fonui, dabartinė ES skolų krizė paveikė net didžiausius šalininkus.
Suprasdamas, kad kovoja pralaimėjimui pasmerktą kovą, „Judėjimas už Europą“ liovėsi propagavęs Norvegijos narystę ir dabar tiesiog ragina palaikyti glaudesnius ryšius.
