Filipas Šebokas – tyrėjas Prahoje veikiančiame nevyriausybiniame tyrimų centre „Association for International Affairs“, konsorciumo „Kinijos stebėtojai Vidurio ir Rytų Europoje“ projektų vadovas.
„Galbūt globaliai pandemija susilpnins Kiniją, tačiau Komunistų partija šalies viduje sustiprės“, – interviu 15min prognozavo F.Šebokas.
Kaukių diplomatija – nebūtinai efektyvi
– Kiek Europoje efektyvi Kinijos vykdoma kaukių diplomatija?
– Sunku kalbėti apie kaukių diplomatiją Europoje apskritai, reikia žiūrėti į kiekvieną šalį atskirai.
Jei šalyje politinė aplinka Kinijos atžvilgiu yra gera ir priimanti, tokia diplomatija gali būti efektyvi. Pavyzdžiui, Čekijoje ja pasinaudoja vidaus politikos veikėjai: prezidentas, kuris visada buvo labai prokiniškas, taip pat Socialdemokratų partija, visada buvusi didelė Pekino šalininkė. Dabar šie veikėjai naudojasi galimybe parodyti, kad Kinija padeda, o jų politika – teisinga.
Serbijoje prezidentas Vučičius santykius su Kinija pavertė vienu savo užsienio politikos ramsčių siekdamas parodyti, esą Serbija turi labai svarbių draugų, taip pat naudoja (santykius su Kinija – red.) kaip svertą derybose su Europos Sąjunga (ES).
Kinijos propaganda ir kaukių diplomatija gali būti efektyvi tik tada, kai ją priima vietos politinis elitas. Nes politinis elitas turi galimybę kurti ir formuoti naratyvą vietos populiacijai. Nėra taip, kad Kinija galėtų tiesiogiai formuoti savo įvaizdį tose šalyse – dažniausiai tai daroma per tarpininkus.
– Ar artėjanti ekonominė krizė gali paversti Europą labiau priklausoma nuo Kinijos? Ar tai galioja ir Rytų bei Vidurio Europos valstybėms?
– Rytų bei Vidurio Europos valstybės niekada nebuvo labai priklausomos nuo Kinijos – jose Pekino ekonominis buvimas yra ribotas. 2012 metais, pradėjus 16+1 formatą (dabar – 17+1 formatą – red.), kilo dideli lūkesčiai, kurie neišsipildė. Todėl turbūt negalima kalbėti apie priklausomybę.
Jei norime kalbėti apie priklausomybę, reikėtų kalbėti apie Vokietiją. Nes ši šalis gavo labai daug Kinijos investicijų ir palaiko ilgalaikius ryšius prekyboje, tiekimo grandinėse.
Tačiau net ir tokiose valstybėse galvojama, kad reikėtų permąstyti ekonominius ryšius su Kinija, ypač kalbama apie medicinos priemonių gamybą. Nors matome ženklų, kad vyks ekonominių santykių su Kinija permąstymas, tačiau sudėtinga pasakyti, ar tai vyks, nes viskas keičiasi labai greitai.
JAV tarsi visiškai atsiskyrė nuo Kinijos, o Europos Sąjungoje vis dar apie tai diskutuojama.
Nepelnyta kritika Bendrijai?
– Ar Kinijos spaudimas ES sušvelninti ataskaitą apie dezinformaciją yra kažkas naujo, kas atsirado per pandemiją, ar tokių pastangų būta ir praeityje?
– Iš Kinijos visada jaučiamas spaudimas sušvelninti kritiką. Nors kalbama, kad galutinis projekto variantas buvo švelnesnis, tačiau iš tikrųjų jame kritika Kinijai buvo griežta, buvo įvardyta tai, ką Kinija daro. Tiesą sakant, ES darosi kategoriškesnė Kinijos atžvilgiu.
Žinoma, tai sudėtinga tema, nes ES pozicija priklauso nuo šalių narių, o jų požiūris į Kiniją dažnai skiriasi. ES sunku turėti labai griežtą poziciją, jei nesulaukia paramos iš šalių narių. Tačiau ES buvo gana griežta veikėja, pavyzdžiui, kai pernai užbaigė investicijų patikros mechanizmą.
– Kokia ateitis laukia 17+1 formato po pandemijos? Ar jis gali būti galingas įrankis įtakos plėtimui?
– Kaip ir minėjau, buvo tikimasi, kad formatas taps Kinijos įtakos ES pagrindu. Tačiau tai netapo realybe, Kinijos ekonominis buvimas šiose šalyse vis dar labai ribotas.
Kinija bandys formatu naudotis. Be to, santykiai su Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis turi turinio, pavyzdžiui, Kinija suteikė medicinos priemonių, dalijosi patirtimi, todėl galbūt Kinija bandys tai parodyti teigiamoje šviesoje.
Tačiau nesitikiu, kad Kinija taps esmine veikėja, ypač ekonomikoje.
– Vienoje savo centro ataskaitoje rašote apie stiprėjančios sinofobijos, kai kritikuojant Kinijos komunistų partiją neatsiskiriama nuo Kinijos žmonių, grėsmę. Ar tai dėl pandemijos gali nutikti ir Rytų bei Vidurio Europos valstybėse?
– Jei kalbame apie kinus ir azijiečius apskritai, jų bendruomenės šiose šalyse nėra didelės, todėl tai nėra labai aktualu. Tačiau iš prezidento Trumpo girdėjome retoriką apie „kinų virusą“, daug žmonių irgi pradėjo naudoti šį terminą. Taip pat egzistuoja stereotipai apie kinus, kad jie valgo labai keistus dalykus.
Apskritai tai gali pabloginti Kinijos įvaizdį daugelio žmonių akyse. Tačiau kol kas sunku pasakyti, koks bus tikslus pandemijos poveikis.
Nukentėjo įvaizdis Afrikoje
– Ką Kinija gali laimėti iš pandemijos už Europos ribų?
– Štai Afrikoje dėl pandemijos nukentėjo Kinijos įvaizdis, nes Guangdžou provincijoje pareigūnai labai diskriminavo afrikiečius: daug žmonių buvo išmesti iš namų, turėjo miegoti gatvėje. Afrikos šalys į tai griežtai sureagavo.
Azijoje, pavyzdžiui, Japonijoje, sustiprės suvokimas, kad ekonominė priklausomybė nuo Kinijos turi ir neigiamų pusių. Labai sunku kalbėti apibendrintai, tačiau manau, kad poveikis ilgalaikėje perspektyvoje Kinijai bus labiau neigiamas nei teigiamas.
– Pastaruoju metu Baltieji rūmai kaltina Kiniją dirbtinai sukūrus koronavirusą, tačiau nepateikia jokių to įrodymų. Kaip tai paveiks Kinijos įvaizdį ir bandymus nusimesti kaltę dėl atsako į koronaviruso protrūkį?
– Tokie Donaldo Trumpo pareiškimai, kurie nėra pagrįsti įrodymais, yra gana pavojingi. JAV nori, kad Kinija prisiimtų atsakomybę, tačiau sudėtinga tai padaryti, kai skleidi sąmokslo teorijas.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: ar naujasis koronavirusas tikrai galėjo išsprūsti iš laboratorijos Uhane?
Tada Kinija gali sakyti: „Žiūrėkite, visi tik bando suteršti mūsų įvaizdį, skleidžia sąmokslo teorijas“. Todėl galiausiai tai gali padėti Kinijai nusimesti kaltę.
– Ar pandemija ir atsakas į ją gali susilpninti Komunistų partiją Kinijos viduje?
– Galbūt globaliai pandemija susilpnins Kiniją, tačiau Komunistų partija šalies viduje sustiprės. Matėme, kad pandemijos pradžioje Kinijos valdžia šalies viduje buvo stipriai kritikuojama dėl tokių veiksmų kaip gydytojų, norėjusių įspėti apie pavojų, tildymo. Todėl šalyje sentimentai Komunistų partijos atžvilgiu buvo labai negatyvūs.
Tačiau vėliau Kinijos valdžia reagavo greitai ir ryžtingai, o dabar kitose šalyse užsikrėtimų ir mirčių skaičius yra didesnis nei Kinijoje. Žinoma, sunku pasitikėti Kinijos skaičiais. Todėl piliečiams atrodo, kad jų vyriausybė yra pakankamai kompetetinga, o tai pagerins Komunistų partijos poziciją.
O dabar Kinijos propaganda skelbia, kad virusas apskritai galbūt kilo ne iš Kinijos, o JAV. Bandoma parodyti, kad tai net nebuvo Kinijos problema, tačiau Kinija su ja kompetentingai susidorojo.
