Dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Sostinėje Maniloje buvo evakuoti ligoninių pacientai, siaubo apimti gyventojai puolė į gatves.
Drebėjimo epicentras buvo kalnuotame Abros provincijos rajone, sakė Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto vadovas Renato Solidumas.
„Žemė drebėjo, tarsi būčiau buvęs ant sūpuoklių, šviesos staiga užgeso. Puolėme iš biuro, girdėjau šauksmus, kai kurie mano draugai verkė“, – sakė saugos pareigūnas Michaelas Brillantesas iš Abros provincijos Lagangilango miesto, esančio netoli drebėjimo epicentro.
„Tai stipriausias drebėjimas, kokį esu išgyvenęs, pamaniau, kad prasivers žemė“, – telefonu naujienų agentūrai AP sakė M.Brillantesas.
Žuvo mažiausiai keturi žmonės, dauguma jų – sugriuvus pastatams. Abroje vieno kaimo gyventoją jo namuose užmušė krintantys betono luitai. Dar mažiausiai 25 žmonės šioje provincijoje buvo sužeisti. Braškių augintojų miestelyje La Trinidade, Bengeto provincijos kalnuose, sugriuvus statomam nedideliam pastatui žuvo darbininkas.
Mažiau nei prieš mėnesį prisaikdintas prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis ketvirtadienį ketina nuvykti į Abros provinciją susitikti su nukentėjusiais žmonėmis ir vietos pareigūnais.
F.Marcosas jaunesnysis spaudos konferencijoje sakė, kad buvo savo biure prezidentūros komplekse, kai ėmė siūbuoti ir skimbčioti sietynai. Žemė drebėjo „labai stipriai“, sakė jis.
Raudonasis Kryžius paskelbė pavojingai nuolaužomis nusėtos gatvės link pasvirusio trijų aukštų pastato Abroje nuotrauką. Vienas panikos apimtas liudininkas nufilmavo, kaip nuo seno bažnyčios bokšto krinta akmens luitai.
Pacientai, kai kurie – vežimėliuose, ir medikai buvo evakuoti mažiausiai iš dviejų Manilos ligoninių, bet vėliau jiems buvo pasakyta sugrįžti, nes inžinieriai aptiko tik kelis nedidelius įtrūkimus sienose. Sostinė yra už maždaug 300 km į pietus nuo Lagangilango.
Iš pradžių skelbta, kad žemės drebėjimas buvo 7,3 balo, bet po tolesnės analizės skaičius buvo sumažintas. Drebėjimą sukėlė judesiai viename vietos sprūdyje, 17 km gylyje, nurodė Vulkanologijos ir seismologijos institutas. Jis prognozuoja didelę žalą ir tolesnius pakartotinius požeminius smūgius.
„Ugnies žiedas“
Filipinai patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno „ugnies žiedą“ – tektoninių plokščių sandūros zoną, pasižyminčią dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.
Trečiadienį įvykęs žemės drebėjimas buvo stipriausias Filipinuose užfiksuotas žemės drebėjimas per daugelį metų.
2013 metų spalį Filipinų centrinėje dalyje esančią Boholio salą supurtęs 7,1 balo žemes drebėjimas pareikalavo per 200 žmonių gyvybių ir sukėlė nuošliaužų.
Stichinė nelaimė padarė didžiulės žalos senoms bažnyčioms Filipinų katalikybės lopšyje. Beveik 400 tūkst. žmonių liko be namų, buvo apgriauta dešimtys tūkstančių būstų.
Galingas drebėjimas pakeitė salos kraštovaizdį, o dėl „plutos įtrūkio“ žemės ruožas pakilo maždaug trimis metrais ir virš epicentro susidarė uolienų siena.
1990 metais Filipinų šiaurėje įvykus 7,8 balo žemės drebėjimui susidarė daugiau kaip šimto kilometrų ilgio plutos įtrūkis.
Žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių ir buvo padaryta didžiulės žalos pastatams Maniloje.
Šalies Vulkanologijos ir seismologijos institutas reguliariai rengia žemės drebėjimų pratybas, kurių metu imituojamos stichinės nelaimės seisminiu aktyvumu pasižyminčiose teritorijose.
