Daugiau kaip 56 tūkst. gyventojų jau glaudžiasi mokyklose ir kitose laikinose priebėgose.
Pirmadienį vulkanologai perspėjo, kad artimiausiomis dienomis gali įvykti pavojingas išsiveržimas. Draudžiamos zonos aplink ugnikalnį spindulys buvo padidintas nuo 6 km iki 9 kilometrų, todėl pareigūnai turėjo nurodyti evakuoti daugiau gyventojų.
Majonas pradėjo grumėti prieš dvi savaites, o vėliau ant aplinkinių gyvenviečių pasipylė pelenai.
Evakuotųjų centruose žmonės miega ant grindų, maždaug 50-čiai žmonių tenka vienas tualetas, pranešė Filipinų Raudonasis Kryžius.
„(Evakuotųjų) skaičius smarkiai išaugo padidinus pavojaus zoną“, – naujienų agentūrai AFP sakė Raudonojo Kryžiaus administratorė regione Rose Rivero.
Evakuoti gyventojai, daugiausia – ūkininkai ir jų šeimos, maisto gauna iš vyriausybės ir labdaros fondų, o Raudonasis Kryžius parūpina geriamojo vandens ir higienos priemonių, teikia psichologinę pagalbą, pridūrė ji.
„Pagal (Majono) išsiveržimų istoriją, praeis 3–4 mėnesiai, kol galėsime išsiųsti juos atgal į namus“, – sakė R.Rivero.
Tuo tarpu valstybinis vulkanologijos biuras pranešė, kad praeitą naktį buvo užfiksuoti penki „intensyvūs, bet pavieniai lavos tryškimo iš viršūnės kraterio“ epizodai ir į 5 km aukštį kylantys pelenų stulpai.
Be to, ugnikalnio šlaitais tekėjo lava ir ritosi iki baltumo įkaitę akmenys, sakoma trečiadienio informaciniame pranešime.
Tačiau išsiveržimas vilioja smalsius amerikiečius, europiečius ir turistus iš Pietų Korėjos, sako vietos viešbučių darbuotojai.
„Juos priviliojo Majono aktyvumas. Jie nori pamatyti iš arti“, – AFP sakė sausakimšo 4 žvaigždučių Legaspio viešbučio „Oriental Hotel“ registratūros darbuotoja Nics Ortonio.
Pasak jos, Majonui išspjovus naują lavos fontaną ar pelenų stulpą, svečiai išpuola iš savo 5 600 pesų (90 eurų) už naktį kainuojančių kambarių į viešbučio terasos restoraną ir iš ten saugiai stebi gamtos spektaklį.
„Tai gerai verslui, bet kaip gyventoja esu paveikta“, – sakė 22 metų N.Ortonio. Ji su tėvais kol kas dar lieka savo namuose.
Pareigūnai uždarė regiono oro uostus, o kai kurie keliai beveik neišvažiuojami dėl iškritusių pelenų. Vietos valdžia pataria gyventojams dėvėti kaukes ir apsauginius akinius arba likti namuose, kad neprisikvėpuotų sieros dvideginio.
Istoriniai duomenys rodo per pastaruosius keturis šimtmečius buvus 51 Majono išsiveržimą; praėjusį kartą ugnikalnis išsiveržė 2014-aisiais. 1814 metais ugnikalnis palaidojo Kagsavos miestelį; tąsyk žuvo per tūkstantį žmonių.
2013 metais iš šio ugnikalnio išsiveržęs pelenų debesis pražudė penkis žmones, užkopusius prie viršūnės, nors buvo paskelbta perspėjimų.
Beveik tobulo kūgio pavidalo Majonas yra maždaug už 330 km į pietryčius nuo Manilos. Jis laikomas neramiausiu iš 22 veikiančių ugnikalnių Filipinuose.
Filipinai priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvumu.
Galingiausias pastarųjų dešimtmečių išsiveržimas Filipinuose įvyko 1991-aisiais – tąsyk nubudęs Pinatubo ugnikalnis, esantis maždaug už 100 km į pietvakarius nuo Manilos, pražudė daugiau kaip 800 žmonių.
