Sekite 15min Google
Pasak šalies lyderio, Vakarų šalys galiausiai gali aptarti Maskvos reikalavimus dėl tokių garantijų suteikimo. Tačiau, pridūrė V.Zelenskis, pirmiausia tai turi būti padaryta Ukrainos labui.
Ukrainos prezidento pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai ruošiamasi atnaujinti derybas Abu Dabyje tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų.
„Financial Times“ tai vertina kaip reikšmingą Kyjivo pozicijos poslinkį: iki šiol jis ir jo vakarų sąjungininkai atmesdavo bet kokius Rusijos reikalavimus tariamai apsaugoti ją nuo NATO plėtros.
„Tokių reikalavimų įgyvendinimas lemtų radikalią Europos saugumo architektūros pertvarką, nes Europa laiko juos bandymu atkurti Maskvos įtakos sferą ir pakenkti kaimyninių šalių suverenumui“, – rašoma straipsnyje.
„Pirmiausia turime išspręsti šio karo klausimą ir tik tada ieškoti atsakymų į klausimus, kuriuos Rusija kelia remdamasi savo požiūriais ir lūkesčiais saugumo srityje“, – išdėstė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Europa būtinai turi dalyvauti diskusijose dėl pokario susitarimų: „Mes galime aptarti idėjinius klausimus su rusais, tarpininkaujant JAV. Tačiau, jei pereisime prie saugumo garantijų formato ir bus nuspręsta, kad tam reikės Europos dalyvavimo, tuomet Europa turi būti šių diskusijų dalis“.
Ta pačia tema su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu kalbėjosi ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store'as, kuris antradienį su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu surengė skambutį su Maskva.
Kaip paaiškino Norvegijos premjeras, pagrindinis pokalbio tikslas buvo perteikti V.Putinui Europos poziciją.
„Mes sutelkėme dėmesį į ateitį – į tai, kas turi įvykti, kad šis karas nesitęstų begalybę mėnesių, pareikalaudamas žmogiškųjų aukų… Nemanau, kad [Putinas] pakeis savo nuomonę [dėl karo pabaigos principų], bet mūsų pozicija jam buvo išdėstyta labai aiškiai. Man kelia nerimą tai, kad kai kurios iš šių žinių nepasiekia jo, kai su juo kalbasi amerikiečiai“, – paaiškino J.G.Store'as.
Maskva skelbia esanti pasirengusi įtraukti europiečius į derybas dėl Ukrainos – apie tai, be kita ko, kalbėjo ir V.Putino padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Tačiau, kaip anksčiau šią savaitę rašė „The Telegraph“, iš tikrųjų už to slypi senas Kremliaus ketinimas priversti NATO sugrįžti prie 1997 m. sienų arba, bent jau, išvesti karines pajėgas ir ginkluotę iš su Rusija besiribojančių Aljanso šalių – Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Estijos.
Pasak šaltinių Vakarų šalių užsienio reikalų ministerijose, V.Putinas derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos mato galimybę priversti NATO atsisakyti plėtros į rytus ir netgi apgręžti šį procesą atgal.
Tokius pačius reikalavimus jis kėlė ir prieš invaziją. Vakarų šalys šiuo klausimu aiškiai nėra pasirengusios daryti nuolaidų Rusijai.
-
Zelenskis įspėjo dėl Rusijos, JAV ir Kinijos susitikimo: „Nenorime „Jaltos 2, 3, 4“
-
Zelenskis pasiaiškino, kodėl taip kalba su Trumpu
-
NYT: Rusija iškėlė naują reikalavimą Donaldui Trumpui
-
Incidentas prie Bulgarijos krantų: 3 dronai smogė konteinervežiui laivui
-
Visoje Rusijoje – pavojaus signalai: „Pagrobia, sumuša ir verčia pasirašyti sutartį“
