Iš tikrųjų pats svarbiausias klausimas – kokią įtaką turtuolių gerovė turi visų likusių šalies gyventojų gerovei? Čikagos universiteto mokslininkų Marianne'o Bertrandi ir Adair Morse mokslinis tyrimas rodo, kad ryšys tarp turtuolių ir likusios šalies populiacijos egzistuoja, tačiau jis nėra džiuginantis: turtingieji praturtėjo vidurinės klasės sąskaita.
Pasak ekonomistų, kol turtingieji lobo, tarp viduriniosios klasės ir labiausiai pasiturinčių vyko savotiškos varžybos dėl geresnės padėties visuomenėje, kuriose vidutinė klasė išleido daugiau negu galėtų. To rezultatas – amerikiečiai pradėjo taupyti mažiau, padaugėjo bankrotų, o politikai vis dažniau ėmė nuolat gerinti skolinimosi sąlygas.
kol turtingieji lobo, tarp viduriniosios klasės ir labiausiai pasiturinčių vyko savotiškos varžybos dėl geresnės padėties visuomenėje, kuriose vidutinė klasė išleido daugiau negu galėtų. To rezultatas – amerikiečiai pradėjo taupyti mažiau, padaugėjo bankrotų, o politikai vis dažniau ėmė nuolat gerinti skolinimosi sąlygas
Kai turtingiausias šalies sluoksnis dar labiau praturtėjo, jis pradėjo leisti gerokai daugiau pinigų prabangos prekėms ir būstui, kartu didindami paklausą ir keldami būsto kainą. O vidurinioji kasė stengėsi neatsilikti – mėgino įpirkti brangstantį turtą tuo metu, kai jų uždarbis nedidėjo.
„Apie tai, ko žmonėms reikia, šie sprendžia savo turimus daiktus lygindami su kitų, – sako ekonomistas Robertas H.Frankas. – Kai didžiausias uždarbis tenka palyginti nedideliai daliai žmonių, kiti stengiasi nuo jų neatsilikti, nes jie šalia turtingesnių jaučiasi nepilnavertiškai ir patys išleidžia daugiau.“
M.Bertrandas ir A.Morse atlikę tyrimą nustatė, kad dėl didėjančių turtingųjų išlaidų JAV namų ūkių santaupos nuo 1980 m. sumažėjo ketvirtadaliu.
Viena iš sričių, kurioje pasireiškia turtinės nelygybės neigiamas poveikis yra būsto rinka. Pavyzdžiui, Niujorke turtingiausieji nuolat konkuruoja dėl geresnio būsto ir tokiu būdu kelia kainas. O kiek mažiau pasiturintys perka būstą iš pastarųjų, nes taip nori neatsilikti nuo kitų ir gyventi oriau. Tokiu būdu susiformuoja sniego gniūžtės efektas, kuris paliečia didelę dalį šalies gyventojų.
Tai tik vienas pavyzdys. Tyrimą atlikę ekonomistai pastebėjo, kad kitose šalyse, kur auga 10 proc. turtingiausiųjų pajamos, keičiasi ir verslų struktūra: paprastesnius restoranus ir parduotuves keičia prabangesni, o galiausiai tai lemia, kad daugiau išleidžia ir mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.
Panašiai yra ir su prabangos prekėmis – kai daugiau pasiturintys amerikiečiai pradeda leisti pinigus prabangesniems sporto klubams, brangioms ikimokyklinėms įstaigoms ar net mados prekėms, daugiau pinigų šiems dalykams pradeda leisti ir vidurinioji klasė, netaupydama kitų produktų sąskaita.
Iš pirmo žvilgsnio toks pajamų pasiskirstymas visuomenėje gali neatrodyti žalingas. Tačiau nuodugniau patyrinėję situaciją ekonomistai nustatė, kad išlaidavimas ne pagal kišenę galiausiai priveda prie skolų, bankrotų ar didesnio skyrybų skaičiaus ir kenkia visai valstybei.
Pasak M.Bertrando ir A.Morse pastebėjo, kad finansinė nelygybė visuomenėje formuoja ir kiek neįprastą politiką: pavyzdžiui, JAV Kongreso nariai iš tų rajonų, kuriose yra didesnė finansinė nelygybė, buvo labiau linkę balsuoti už paskolų limito būstui padidinimą, dar labiau skatindami išlaidavimą ne pagal kišenę.
Tarptautinis valiutos fondas tai pat pranešė, kad tokia sistema žalinga pasaulio ekonomikai: ne pagal kišenę gyvenanti ir paskui turtuolių pirkimo įpročius sekanti visuomenė pablogėjus ekonominei valstybės situacijai gali prisidėti prie krizės sukėlimo.
