Pasak dienraščio, šią savaitę šalies ministrai ketina susitikti su Londono meru Borisu Johnsonu. Susitikimo metu ketinama aptarti, kaip kompensuoti privačių investicijų trūkumą. Iš pradžių tikėtasi, kad iš privataus sektoriaus pavyks pritraukti 1 mlrd. svarų olimpinio kaimelio statymui ir mažiausiai 200 mln. svarų žiniasklaidos centrui. Tačiau dėl pasaulinės finansų krizės minėtų lėšų pritraukti nepavyksta ir dabar jau aišku, kad įgyvendinti numatyto atletų apgyvendinimo be valdžios įsikišimo nepavyks.
Valdžia jau skyrė maždaug 550 mln. svarų Stratfordo parkui ir olimpinio kaimelio infrastruktūrai – elektros kabeliams ir vandens tiekimui. Tačiau vis dar reikalinga nuo 850 mln. iki 900 mln. svarų, kuriuos tikėtasi gauti iš gyvenamųjų namų asociacijų, privačių investuotojų ir mokesčių mokėtojų. Kol kas nei privatus sektorius, nei gyvenamųjų namų asociacijos neužtikrino jokių investicijų.
Olimpinio kaimelio kaina žymiai smuko po to, kai nutarta sumažinti namų nuo 4000 iki 2800. Šis sprendimas iškėlė nuogąstavimų, kad atletų apgyvendinimas bus sudėtingas ir suvaržytas.
Nors Olimpiados planavimo atstovai įsitikinę, kad jiems turi būti suteikta daugiau laiko derantis su privačiais investuotojais, Didžiosios Britanijos ministrai spaudžiami pakeisti Olimpinių žaidynių finansavimo planą, kad būtų atkurtas tikėjimas šiuo projektu. Pranešama, kad „blogiausio scenarijaus atveju“ mokesčių mokėtojams teks apmokėti trūkstamas lėšas.
Pasak „The Times“, jei šis scenarijus pasitvirtintų ir Olimpiadą reikėtų gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais, po Olimpinių žaidynių sportinių varžybų vietos priklausytų Vyriausybei, kuri galėtų parduoti namus savo nuožiūra.
Didžiuliu diskusijų objektu tampa ir būsimos Olimpiados krepšinio arena. Numatyta jos kaina – 60 mln. svarų. Tačiau arena bus laikina ir todėl neturės jokios išliekamosios vertės.
