Sekite 15min Google
Prieš prasidedant pilno masto įsiveržimui Ukraina buvo viena iš pasaulyje pirmaujančių žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 2021 m. šalis užėmė septintą vietą pasaulyje pagal kviečių gamybą, šeštą – pagal kukurūzų, ketvirtą – pagal miežių, o pagal saulėgrąžų aliejaus gamybą – antrą.
Be to, daugiau nei 55 proc. Ukrainos teritorijos sudarė ariama žemė.
Pagrindinis Ukrainos žemės ūkio privalumas – derlingas juodžemis. Tačiau prasidėjus didelio masto karui, dideli žemės ūkio plotai buvo sugadinti dėl karo veiksmų, gaisrų, minų ir taršos.
Leidinys pažymi, kad vien 2025 m. dėl karo buvo sugadinta maždaug vienas milijonas hektarų Ukrainos teritorijos, iš kurių maždaug trečdalis buvo žemės ūkio paskirties.
Dirvožemio, vandens ir oro tarša tapo atskira problema. Naudojant ginklus ir eksploatuojant karinę techniką į aplinką patenka cheminės medžiagos. Be to, remiantis leidinyje pateiktais skaičiavimais, maždaug 30 proc. Ukrainos teritorijos yra užteršta minomis ir nesprogusiais sprogmenimis, todėl ji nėra saugi žemės ūkio kultūroms auginti.
Karas taip pat sugadino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Fabrikų apšaudymas lėmė nuotekų vamzdžių sunaikinimą, nuotekų nutekėjimą bei siurblinių ir valymo įrenginių sunaikinimą.
Pasekmės Ukrainos grūdų eksportui buvo ne mažiau rimtos. Ukraina ieško alternatyvių maršrutų, nes Rusijos atakos toliau kelia grėsmę uostams ir laivams.
Pasak „Forbes“, šie įvykiai dar labiau paaštrino pasaulinę maisto krizę. Ukrainos grūdų eksporto blokados pasekmės pasireiškė pasaulinių maisto kainų pokyčiais ir tarptautinių tiekimo grandinių sutrikimais.
