Anot autoriaus, šiandien egzistuoja „dvi Rusijos“. Viena susiduria su vis didesnėmis finansinėmis problemomis dėl užsitęsusio karo. Kita mėgina pakeisti tarptautinį požiūrį į Maskvą pasitelkdama plataus masto propagandą.
I. Bermanas pažymi, kad po kelerių metų sankcijų spaudimo Rusijos ekonomika susiduria su rimtais biudžeto sunkumais. Pasak jo, Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko atstovai įspėja, jog karinės išlaidos tampa sunkiai pakeliamos, ir siūlo mažinti gynybos biudžetą.
Kaip nurodo „Forbes“, pastaraisiais metais Kremlius prisitaikė prie sankcijų perorientuodamas ekonomiką į karinę gamybą. 2025 metais Rusijos karinės išlaidos pasiekė rekordinį 15,5 trilijono rublių (apie 190 mlrd. JAV dolerių) lygį, o 2026 metais gali siekti 14,9 trilijono rublių, arba maždaug 204 mlrd. JAV dolerių pagal dabartinį kursą.
Autoriaus vertinimu, tokio masto išlaidų ilgą laiką išlaikyti neįmanoma. Jis prognozuoja, kad šiemet Rusijos biudžeto deficitas gali išaugti iki 3 trilijonų rublių (apie 36 mlrd. JAV dolerių).
„Forbes“ taip pat primena, kad Kremlius tikėjosi dalį išlaidų kompensuoti dėl karo su Iranu išaugusiomis pasaulinėmis naftos kainomis. Tačiau laukto efekto nepasiekta. Papildomą spaudimą sukėlė ir Ukrainos tolimojo nuotolio dronų smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai.
Leidinio duomenimis, naftos perdirbimo apimtys Rusijoje sumažėjo iki žemiausio lygio per 16 metų, o Maskva buvo priversta riboti net aviacinio kuro eksportą.
Nepaisant to, anot I. Bermano, Rusijos vadovybė neketina keisti kurso. Vladimiras Putinas ir jo aplinka yra „per daug investavę į šį karą“, todėl nenori reikšmingai mažinti finansavimo. Pasak autoriaus, Rusijos prezidentas nurodė ieškoti kitų išlaidų sričių, kurias būtų galima apkarpyti nepaveikiant gynybos sektoriaus.
Tuo pačiu metu Kremlius siekia pakeisti savo veiksmų vertinimą tarptautinėje arenoje. „Forbes“ atkreipia dėmesį į augantį prorusiško turinio kiekį socialiniuose tinkluose, kuriame kuriamas „draugiškos Rusijos“ įvaizdis ir ginčijamas jos konfrontacijos su Vakarais naratyvas.
Dalis šio turinio gali būti susijusi su tokiais renginiais kaip Sankt Peterburgo tarptautinis ekonomikos forumas ar bendradarbiavimas su populiariais tinklaraštininkais. Tačiau autorius mano, kad didelė dalis šios veiklos yra koordinuota ir skirta mažinti Rusijos tarptautinę izoliaciją.
I. Bermano teigimu, Maskva tokioms veikloms skiria reikšmingus išteklius. Remiantis jo pateiktais duomenimis, 2026 metų Rusijos biudžete užsienio propagandos operacijoms numatyta 1,85 mlrd. JAV dolerių – daugiau nei 50 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
„Toks investicijų lygis, ypač finansinių sunkumų sąlygomis, aiškiai rodo, kad tarptautinės darbotvarkės keitimas ir naujo Rusijos įvaizdžio kūrimas pasaulyje yra vieni svarbiausių Rusijos valdžios prioritetų“, – rašo autorius.
Straipsnio pabaigoje I. Bermanas pažymi, kad galutinis rezultatas priklausys nuo to, kuri Rusijos istorijos versija įtikins pasaulio auditoriją: „nesuprasto partnerio“ įvaizdis ar valstybės, kurios vadovybė pasirengusi rizikuoti savo ekonominiu stabilumu siekdama geopolitinių tikslų.
Putino neįgyvendintos ambicijos
Anksčiau karo analitikas ir atsargos majoras Oleksijus Hetmanas teigė, kad Vladimiras Putinas dar 2025 metais gyrėsi JAV prezidentui, jog Rusijos kariuomenei pakaks „60 dienų“, kad užimtų visą Donbasą. Tačiau, pasak jo, šie planai taip ir nebuvo įgyvendinti.
Tuo metu Vokietijos leidinys „WELT“ neseniai rašė, kad Kremliaus pareigūnai jau yra priversti viešai pripažinti, jog Ukrainos smūgiai Rusijos logistikai ir infrastruktūrai daro rimtą poveikį karo eigai.
