Tai interviu laikraščiui „Neatkariga“ pareiškė naujoji Latvijos instituto direktorė Karina Petersonė, einanti šias pareigas nuo sausio 24 dienos. Ji pažymėjo, kad per krizę instituto biudžetas sumažėjo iki 65 tūkst. latų, jame dirba keturi žmonės, tačiau įstaigos uždaviniai ir politika aiškūs.
Ji pažymėjo, kad tai „viskas, kas švaru ir natūralu – nepaliesta gamta, ekologiniai produktai, kurortai, pievos, takeliai, ežerai, žvejyba, žuvys. Kultūros turtai ir mokslininkų pasiekimai. Ir, žinoma, sportas“.
„Be to, formuojamas užsieniui skirtas įvaizdis negali skirtis nuo to, kaip pati Latvija save vertina. Žmonės greitai supras, jeigu mes jiems siūlysime falšą. Todėl formuojami dalykai turi būti žinomi ir priimtini Latvijos žmonėms“, – sakė ji.
Ji taip pat pastebėjo, kad šiuo metu instituto strategijos formuoti neįmanoma dėl resursų stokos.
Institutas negali užsakyti tyrimų, nes tam tikslui neturi pinigų. Taip pat nėra lėšų leidiniams, kurie turi paklausą diplomatinėse atstovybėse, apie valstybę, jo simbolius ir istoriją leisti.
„Gerai vertinu tai, kad šalies URM jaučia instituto svarbą ir mato jame gerą užsienio politikos instrumentą. Ministerija iš savo išteklių skyrė mums lėšų, kad būtų galima mokėti atlyginimus keturiems žmonėms ir nuomoti patalpas. Šiandien visiems sunku, todėl nėra ko skųstis“, – sakė ji.
Kalbėdama apie Latvijos simbolius, ji sakė, kad nėra būtinybės „sieti visą Latviją su vienu kokiu nors žinomu simboliu“.
K.Petersonę šiame poste pakeitė Ojarą Kalninį, kuris buvo išrinktas į Seimą „Vienybės“ sąraše ir šiuo metu vadovauja parlamentinei užsienio reikalų komisijai.
