F.Hollande'as penktadienį paryčiais atskrido į Afganistaną susitikti su kariais ir šios šalies prezidentu Hamidu Karzai, su kuriuo bus aptarti planai dėl 3 300 prancūzų karių išvedimo, likus daugiau nei metams iki anksčiau planuoto pasitraukimo termino.
Apie Prancūzijos vadovo vizitą Afganistane nebuvo skelbta iš anksto dėl saugumo priežasčių.
„Kelios priežastys pateisina šį sprendimą išvesti mūsų kovines pajėgas iš Afganistano, – F.Hollande'as sakė prancūzų kariams Nidžrabo bazėje, esančioje rytinėje Kapisos provincijoje. – Atėjo metas afganų suverenumui.“
Prezidentas taip pat pridūrė, kad „teroristų grėsmė mūsų (kontroliuojamoje) teritorijoje, nors iš neišnyko visiškai, iš dalies sumažėjo“.
Dar viena priežastis „yra ta, jog jūs tiesiog įvykdėte savo misiją“, pareiškė jis.
„Ačiū už tai, ką atlikote dėl Prancūzijos, ką darote dėl Afganistano“, – F.Hollande'as sakė kariams, prieš išskrisdamas į Kabulą susitikti su H.Karzai.
Šią savaitę vykusiame NATO viršūnių susitikime F.Hollande'as paskelbė planuojantis išvesti prancūzų karius iš Afganistano iki šių metų pabaigos, nors Aljansas visas savo kovines pajėgas ketina grąžinti namo tik 2014 metais.
Didėjant prancūzų nusivylimu šiuo karu, F.Hollande'o pirmtakas – konservatyvių pažiūrų buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy žadėjo išvesti visus karius iki 2013 metų pabaigos.
F.Hollande'as, išrinktas prezidentu anksčiau šį mėnesį, ankstesnį prancūzų kontingento grąžinimą į tėvynę padarė vienu iš savo rinkimų kampanijos stulpų.
Įtampa dėl F.Hollande'o pažadų dvejais metais anksčiau nei planuota baigti savo šalies kovinę misiją buvo itin juntama NATO viršūnių susitikime Čikagoje. Nuogąstaujama, kad toks Paryžiaus žingsnis gali sukelti „domino efektą“, paskatindamas kitus sąjungininkus trauktis iš Afganistano anksčiau laiko.
F.Hollande'as užsiminė, kad nekoviniai prancūzų daliniai Afganistane gali dar kuriam laikui likti po šių metų gruodžio 31 dienos.
