„Praėjus 107 metams po 1918-ųjų, kai buvo paskelbta pirmoji Vokietijos Respublika, mūsų liberali demokratija patiria spaudimą", – sakė jis savo oficialioje rezidencijoje – Berlyno Belvju rūmuose.
„Populistai ir ekstremistai tyčiojasi iš mūsų institucijų, nuodija viešas diskusijas ir manipuliuoja baime “, – pridūrė jis.
Lapkričio 9-oji Vokietijai yra labai simbolinė data – šią 1918-ųjų dieną Vokietija buvo paskelbta respublika, 1938-iaisiais buvo surengtas masinis nacių pogromas prieš žydus, o 1989-aisiais griuvo Berlyno siena.
F.-W. Steinmeieris užsiminė apie pastaruoju metu pastebimą kraštutinių dešiniųjų iškilimą. Prieš imigraciją nusistačiusi kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pernai vasarį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose surinko 20,5 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą, priversdama pirmąją vietą užėmusius Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) demokratus sudaryti koaliciją su pralaimėjusiais socialdemokratais.
Naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) nuo pat atėjimo į valdžią griežtino savo retoriką imigracijos klausimu, tačiau dabartinės apklausos rodo, kad AfD nenusileidžia jo partijai.
Pasak F.-W. Steinmeierio, „neturi būti jokio politinio bendradarbiavimo su ekstremistais. Nei vyriausybėje, nei parlamente“.
„Antisemitizmas negrįžo, nes jis visada egzistavo“, – sakė jis, užsimindamas, kad pernai Vokietijoje įvyko rekordinis 6 236 antisemitinių nusikaltimų skaičius.
„Ar gali būti, kad mes nepasimokėme iš istorijos pamokų?“ – klausė jis.
